Dėl Rusijos ir Ukrainos karo žuvo tūkstančiai žmonių, buvo sugriauta didžioji Ukrainos dalis ir tebesitęsia pabėgėlių, bėgančių iš karo nuniokotų Rytų ir Pietų Ukrainos teritorijų, krizė. CNA pasakojama, kad siekdama sušvelninti šią krizę, Grinsburgo (JAV) vyskupijos katalikų labdaros organizacija finansuoja kelių Ukrainos pabėgėlių išlaidas, kad liepos 30-31 d. jie galėtų apsilankyti Vestmorlando apygardoje ir apsvarstyti galimybę visam laikui persikelti į šį regioną.
Šiai iniciatyvai vadovauja Grinsburgo vyskupas Larry Kulickas (Laris Kulikas) kartu su Filadelfijos ukrainiečių katalikų arkivyskupu Borysu Gudziaku.
Vizitas prasidės malda ir vakariene vyskupijos centre, po to vyks trijų valandų ekskursija po Vestmorlando apygardą, kurią ves apygardos ekonominio augimo ryšių ir korporacijos „General Carbide” atstovai.
Svečiai iš Ukrainos iš verslo ir bendruomenės vadovų sužinos apie regione esančias darbo vietas ir susipažins su gyvenimu apskrityje. Dešimt šeimų, kurios pabėgo iš Ukrainos po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos invazijos į jų tėvynę ir šiuo metu gyvena Filadelfijos apylinkėse, jau pareiškė norą atvykti.
Filadelfijos ukrainiečių katalikų arkivyskupijos socialinės pagalbos direktorė Marta Rubel (Marta Rubel) pažymėjo, kad Ukrainos pabėgėlių situacija ir perkėlimo paslaugų poreikis yra labai skubūs.
„Rytų ir pietų Ukraina buvo nuniokota, – paaiškino ji. – Yra daug atskirų miestų, kurie buvo subombarduoti.”
Arkivyskupas pridūrė, kad karas išardė daug šeimų.
„Daugeliu atvejų liko vyrai ir tėvai, nes vyrams nuo 18 iki 60 metų paprastai neleidžiama išvykti iš šalies krašto apsaugos reikmėms, – sakė jis. – Tai reiškia, kad šeimose yra daug netvarkos, iš tikrųjų – gilios traumos.”
„Žinoma, daugelis išvykusiųjų pažįsta žmones, kurie buvo sužeisti ar žuvo”, – tęsė arkivyskupas. – Apskaičiuota, kad 80 proc. Ukrainos gyventojų savo šeimos ir draugų rate turi ką nors, kas tapo karo auka. Taigi pabėgėlių perkėlimas yra sudėtingas ne tik kaip fizinis, bet ir kaip gilių psichologinių žaizdų ir dvasinių iššūkių procesas, su kuriuo susiduria visi pabėgėliai.”
Nors dauguma šeimų ketina grįžti į Ukrainą pasibaigus karui su Rusija, jis įtaria, kad šis ketinimas gali pasikeisti, jei jos pakankamai ilgai gyvens Jungtinėse Valstijose.
„Kuo ilgiau tęsis karas ir kuo labiau pabėgėliai asimiliuosis, įtariu, kad jie norės pasilikti”, – sakė M. Rubel
Vakarų Pensilvanijoje šiuo metu gyvena daugiau kaip 40 tūkst. ukrainiečių kilmės žmonių – tai ketvirta pagal dydį ukrainiečių koncentracija Jungtinėse Valstijose.
Arkivyskupas sakė, kad šis regionas turi 150 metų imigracijos iš Rytų Europos tradiciją, todėl čia yra „istorinių šaknų ir šiuolaikinių bendruomenių, kurios gali geriau, artimiau suprasti ukrainiečių pabėgėlių mentalitetą ir mąstyseną”.
