Interviu Kingsporto (JAV) laikraščiui „Tennessee Times-News” astronautas Barry’is „Butchas” Wilmore’as (Baris Bačas Vilmoras) papasakojo apie dvasinę patirtį, kurią patyrė būdamas už Tarptautinės kosminės stoties (TKS) ribų per savo trečiąją 2014 m. misiją.
B. Wilmore‘as su kitu astronautu buvo už kosminės stoties ribų, kai susidūrė su nenaudojamu radiatoriumi, kuriame atsispindi aplinka.
„Atsisukau ir veidrodyje pamačiau save aukštyn kojomis, – pasakoja astronautas. Pirmą kartą pamačiau save su skafandru. Tai buvo nuostabu.”
Jis pakėlė skydelį ir pirmą kartą kosmose pažvelgė į savo veidą. Paskui per petį nužvelgė stotį.
„Dangus buvo labai, labai juodas, o šviečianti saulė kontrastavo su Žemės grožiu ir spalvų kontrastu, – sakė B. Wilmore’as. – Tą akimirką pažvelgiau į Žemę ir pamačiau šalia plaukiančius Havajus… Salos, mėlyno vandens ir debesų kontrasto grožis, kosmoso ir kosminės stoties juoduma. Ši pojūčių perkrova, hipnotizuoja, tiesiog nuostabu, – tęsė jis. – Atsigręžęs į šį vaikiną atspindyje pagalvojau: ,Kaip tu čia patekai?'”
B. Wilmore‘as yra pamaldus krikščionis ir laikraščiui pasakojo, kad jausmas, kurį patyrė, virto religine pagarba.
„Atsakymas labai aiškus. Aš ten buvau, nes Viešpats, planuodamas savo tikslus, leido man ten būti ir įdiegė man šį troškimą širdyje. Štai kodėl aš ten buvau”, – sakė B. Wilmore‘as.
„Gimiau krikščioniškoje šeimoje ir buvau užaugintas bažnyčioje, – sakė jis. Esu už tai dėkingas. Esu toks, kad man reikėjo būti bažnyčioje sekmadienio rytą, sekmadienio vakarą ir trečiadienio vakarą. Man to reikėjo. Man reikėjo to nuolatinio teisumo ir Dievą šlovinančių dalykų indėlio augant kaip žmogui. Nes buvau išdykęs, mano žvilgsnis klaidžiojo, o širdis norėjo patirti viską, ką tik galima patirti pasaulyje.”
Duodamas tiesioginį interviu iš TKS televizijai WKRN-TV Nešvilyje, astronautas buvo paklaustas, ko jam labiausiai trūko būnant kosmose?
„Tiesą sakant, tai tokia unikali vieta, kurioje kiekvieną dieną patiriama tiek nepakartojamų įspūdžių, kad galiu nuoširdžiai pasakyti, jog tikrai nedaug ko pasiilgstu. Man netrūksta mėsainio, nes maistas čia kitoks. Man netrūksta gruzdintų bulvyčių, nes čia kitoks maistas”, – pasakojo jis.
„Man netrūksta žolės pjovimo, nors man labai patinka pjauti žolę, nes čia viskas labai skiriasi. Vienintelis dalykas, kurio pasiilgstu, yra mano bažnyčia, pasiilgstu savo bažnyčios šeimos“, – į klausimą atsakė B. Wilmore‘as.
„Visada buvau smalsus, labai smalsus, ir tai atsispindėjo mano gyvenime – norėjau patirti, pamatyti ir suprasti. Ir Viešpats į mano širdį įdėjo daug troškimų. Taigi turėjau užsibrėžęs šokių tokių tikslų. Visada norėjau šlovinti savo Viešpatį, bet taip pat norėjau dar kai ką nuveikti, pilotuoti lėktuvą, vesti nuostabią moterį, skristi į kosmosą, ir Viešpats suteikė man tuos troškimus širdyje”, – teigė B. Wilmore‘as.
Šiandien jis sako, kad vienintelis jo tikslas – šlovinti Viešpatį.
