Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ragina būti kantriems dėl sankcijų Rusijai, sakydama, kad jos daro poveikį, nors ne taip greitai, kaip prognozuota.
Pasak Vyriausybės vadovės, jei Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) skaičiais ir neatrodo „toks baisus, koks yra iš tikrųjų“, dalį jo sudaro karui nukreipta ekonomika.
„Kad Rusijos BVP nukrito mažiau, nei prognozuotojai tikėjosi, labai paprastai pasakysiu kaip šiokia tokia ekonomistė – pagaminta karinė pramonė yra apskaitoma kaip BVP, pasiūtos uniformos, kurios supus Ukrainos laukuose, yra apskaitomos kaip BVP, laidojimo paslaugos taip pat apskaitomos kaip BVP, ir tokiu būdu tas BVP gali pakaruoklišku būdu atrodyti ne toks baisus, koks jis yra iš tikrųjų“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė premjerė.
Matome tam tikrų požymių, kad kai kuriose situacijose yra bandymų apeiti sankcijas, bandymų paneigti sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai.
Po susitikimo su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu (Ulfu Kristersonu) premjerė teigė, jog Rusijos ir jos bendrininkių izoliaciją reikia stiprinti, kaip ir sankcijas.
„Matome tam tikrų požymių, kad kai kuriose situacijose yra bandymų apeiti sankcijas, bandymų paneigti sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai, dar kartą galiu paminėti, kad privalome būti pirmiausia kantrūs, nes daug skaičių ir vertinimų, kuriuos matome ant paviršiaus, tai nebūtinai pasakoja tą istoriją, kurią mums bando papasakoti Rusijos propaganda“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, dėl jos primityvumo ir orientacijos į žaliavas „poveikio keliai Rusijos ekonomikai nėra tokie greiti, kaip kai kam norėtųsi“.
Diplomatai šiuo metu svarsto 10-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Iki šiol Europos Sąjungos sankcijų ribojimai numatyti asmenims, kai kurioms įmonėms, bankams, kanalams, technologijoms ir kitiems objektams. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios priimti devyni sankcijų paketai.
