Šiuo metu evangeliniai krikščionys yra didžiausia religinė demografinė grupė Centrinėje Amerikoje.
Remiantis tyrimu, kuriame dalyvavo apie 4 000 žmonių penkiose šalyse, daugiau nei trečdalis apklaustųjų Gvatemaloje, Hondūre, Salvadore, Nikaragvoje ir Kosta Rikoje „M&R Consultants“ tyrėjams teigė esantys evangelikai, o 29 proc. apklaustųjų teigė esantys tikintieji, nepriklausantys jokiai denominacijai (ispanų k. – creyente sin denominación).
Tik maždaug trečdalis regiono respondentų teigė esantys katalikai – XX a. septintajame dešimtmetyje tokių buvo apie 60 proc. Kai kurie mokslininkai tai sieja su vidiniais katalikybės konfliktais ir išliekančiu Bažnyčios politinės priklausomybės kraštutiniams dešiniesiems ir kairiesiems poveikiu, taip pat su neigiamais urbanizacijos padariniais.
Pasak sociologo Arielio Goldsteino, kritiškai vertinančio evangelikų kišimąsi į politiką, evangelikų daugėja, nes jie prisitaiko prie vietos papročių, jų dvasininkai palaiko ryšį su žmonėmis, diegia naujoves, naudojasi socialine žiniasklaida ir reaguoja į praktinius žmonių poreikius.
Man labai patiko šios dienos ryte, iš Šiluvos šventovės, Žano Talandžio liudijimas. Pasakojo, kaip jis krikštijosi pas Tėvą Stanislovą. Prašė pakrikštyti, bet tik ne kataliku, dėl tų pačių priežasčių, kaip ir šiame straipsnyje. O Tėvas Stanislovas pasakė, eik ir būk kitoks. Taip jis tapo kataliku.
Ten savo matyt padarė ir visoks maginių praktikų susiliejimas su katalikybe, ką matėme ir Vatikane kai buvo atliktas tas ritualas su deive. Evangeliniai krikščionys griežtesni tuo požiūriu, atskiria kas yra krikščioniška ir kur ne labiau.