Politologas D. Engelsas: mums reikia Paneuropinio konservatorių fronto

Vien nacionalizmas nėra nei garantuota, nei tvari konservatyvios minties stiprinimo priemonė. Tai buvo pagrindinė istoriko, bestselerių autoriaus ir politikos apžvalgininko prof. dr. Davido Engelso tezė, kurią jis išsakė sausio 20 d. Vienoje vykusioje konferencijoje „Religija ir tauta” skaitydamas pranešimą „Laisvė ir tauta”.

D. Engelsas atkreipė dėmesį, kad daugelis konservatorių, matydami, jog kairieji vienodai stipriai puola laisvės ir tautos idėjas, daro klaidingą išvadą, kad tik tautinė valstybė gali užtikrinti tikrąją laisvę. „Tačiau, – teigė D. Engelsas, – kaip rodo žvilgsnis į istoriją, tai klaidingas įsitikinimas, nors ir suprantamas, nes neteisingai suprantami du lygiagrečiai vykstančio nuosmukio reiškiniai”.

Engelsas pateikė alternatyvų svarstymą.

Mano pozicijos esmė – lėta nacionalinės valstybės mirtis civilizacijos imperijos naudai – yra toks pat tipiškas kultūros pabaigos simptomas, kaip ir pilietinės laisvės nykimas autoritarinių struktūrų naudai.

Platesniame kontekste kai kas sveikina nacionalizmo „dorybę”, o ypač Europoje kova už laisvę ir suverenitetą gali būti suvokiama kaip Dovydo, kuris yra nacionalinė valstybė, susidūrimas su viršnacionaliniu Galijotu – Europos Sąjunga. Žvilgsnis į ES politiką gali patvirtinti šią viziją, tačiau, kaip teigė F. Engelsas, atidžiau įsižiūrėjus galima įžvelgti gilesnę problemą.

Kaip XXI a. konservatoriui, Europos ar net Vakarų sąvokos iškėlimas aukščiau už nacionalinę valstybę, ypač visiškai susikompromitavusios Europos Sąjungos akivaizdoje, gali atrodyti keistas ar net panašus į pralaimėjusios mūšio pusės pasirinkimą.

Nors atskirų Europos tautų suvereniteto gynimas prieš ES yra gyvybiškai svarbus, vien tik pasipriešinimas negali būti „galutinis tikslas”.

Engelsas patikslino:

„Aš laikausi nuomonės, kad kelias į konservatyvią Europą negali būti toks, kad iš pradžių būtų išformuotos Europos institucijos ir tik po to jos būtų pradėtos atkurti nacionaliniu lygmeniu. Bet veikiau atvirkščiai – pirmiausia sukaupiant kritinę masę Europos sąmonės pokyčiams ir tampant ES panaudojimo atspirties tašku.

Nors atskirų Europos tautų suvereniteto gynimas prieš ES yra gyvybiškai svarbus, vien tik pasipriešinimas negali būti „galutinis tikslas”.

Šią tezę jis pagrindė paneigdamas dvi klaidingas prielaidas: kad ES iš esmės prieštarauja konservatyvioms vertybėms ir kad grįžimas prie tautos neišvengiamai lems labiau tradicijų saistomą visuomenę.

Nors atrodo, kad ES teikia pirmenybę politikai, kuri yra priešiška tautinėms vertybėms, ypač Rytų Europos šalių ir konservatyvių politikų atžvilgiu, ES pabaiga nebūtinai išspręstų šią problemą.

„Priešingai, – teigė F. Engelsas, – net ir be ES viskas tęstųsi kaip anksčiau, ir pakanka pažvelgti į tokias valstybes kaip Šveicarija, Norvegija ar net Islandija ir Jungtinė Karalystė po breksito, kad pamatytume, jog net tautinės valstybės autonomija neapsaugo nuo atšaukimo kultūros, lyčių aspekto integravimo, kritinės rasių teorijos ir kitų leftizmų.”

Taip pat grįžimas prie tautinės valstybės nebūtinai turi būti „konservatizmo atgimimo prielaida”, bet iš tikrųjų „turi būti priešingai”.

„Juk neįmanoma, kad net viena didelė valstybė, pavyzdžiui, Prancūzija, Vokietija ar Italija, viena pati pasitrauktų iš ES ir nesusidurtų su kur kas didesnėmis problemomis, kaip galima pastebėti breksito atveju.

Tuo tarpu mažesnių valstybių, pavyzdžiui, Vengrijos, pasitraukimas atneštų stiprias represijas, bet mažai konkrečių pokyčių, nes dėl ekonominės ir normatyvinės priklausomybės nuo ES taisyklių toks pasitraukimas būtų faktiškai beprasmis”, – sakė D. Engelsas.

Kas neišvengiamai nutiktų, teigė D. Engelsas, tai, kad atitinkamai valstybei tektų ieškoti naujų gynėjų, pavyzdžiui, Rusijos, Kinijos ar Saudo Arabijos.

D. Engelsas taip pat atmetė tuščią nostalgiją nacionalinei valstybei, nes ji yra esminis Europos bruožas, trunkantis jau kelis tūkstantmečius:

Tačiau reikia turėti omenyje, kad vis labiau homogeniškos nacionalinės valstybės atsirado palyginti neseniai ir buvo brangiai nupirktos aukojant įvairias regionines ir vietines tapatybes, pavyzdžiui, tarmes.

Be to, nacionalinė valstybė patiria vidinę tapatybės krizę.

Europos suamerikonėjimas ne tik kultūriniu, bet ir kalbiniu požiūriu, kad ir kaip dėl to būtų gaila, iš tiesų sukūrė visus pagrindus, kad vėl būtų galima vartoti bendrą vietinę kalbą, kuri atgaivina daugelį prielaidų, egzistavusių viduramžiais, kai vyravo lotynų kalba.

Ateities kova bus ne Vokietijos ir Prancūzijos ar Prancūzijos ir Ispanijos karas, bet visų visuomenių konservatorių ir liberalų karas. Pergalę pasieks tie, kurie sėkmingai susivienys su bendraminčiais, nepriklausomai nuo jų tautybės, ir kartu gins konservatyvias vertybes. Tik tai bus „politiškai perspektyvus ir istoriškai reikšmingas sprendimas”.

D. Engelsas kvietė klausytojus „išsilaisvinti” iš įsitikinimo, kad nacionalinė valstybė siūlo atsakymą į visas mūsų egzistencines ir tapatybės problemas”, ir siūlė sukurti visos Europos konservatyvųjį frontą.

„Mums reikia naujo konservatyvaus ir kultūriškai patriotinio Europos projekto, kurį aš vadinu hesperializmu ir aprašiau keliose knygose, pavyzdžiui, Renovatio Europa ir palyginti neseniai išleistoje Europa als Jana.

Savo pranešimą Engelsas baigė žodžiais:

„Tačiau laisvė taip pat reiškia pripažinimą, kad būsimas europinis bendradarbiavimas prasmingas tik remiantis pozityviu atsigręžimu į krikščioniškųjų Vakarų koncepciją ir siekiu formuoti būsimą Europos federaciją ar konfederaciją pagal pavyzdį to politinio darinio, kuris nuo seno buvo tapatinamas su tikrąja politine Vakarų širdimi, t. y. Sacrum Imperium

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

10 KOMENTARAI

  1. Nauja ir gera mąstytojo D. Engels mintis yra ta, kad mums nereikia išardyti jau esamos, tačiau liberalmasonų užvaldytos Europos sąjungos ir po to kurti naujus darinius. Mums reikia išvalyti esamą struktūrą nuo iškreiptų liberalkomunistinių vertybių, diktato ir destrukcijos purvo. Europos sąjungos pradinė idėja yra labai gera – laisvų tautų ir valstybių sąjinga, kurią turime atgaivinti naujai.
    Taip pat tenka sutikti su autoriaus mintimi, kad liberalmasonkomunizmas yra globalus reiškinys ir pavienių, kad ir suverenių valstybių kova su šiuo virusu kažin ar būtų veiksminga. Kaip autorius sako, yra reikalingas bendras, vieningas vertybinių žmonių, tautų ir valstybių veikimas.

  2. straipsnis labai komplikuotas ir tik didelį užsispyrimą turintis skaitytojas gali jį perskaityti, o dar mažiau gebančių tai suvokti. Aš – ne išimtis. Bet esmėje p. Engelsas plėtoja savo prosenelio ir jo kolegos Marxo idėjas, tik rafinuočiau ir saikingiau.

    • papildysiu savo komentarą šiuo –
      Cituoju: „Tačiau laisvė taip pat reiškia pripažinimą, kad būsimas europinis bendradarbiavimas prasmingas tik remiantis pozityviu atsigręžimu į krikščioniškųjų Vakarų koncepciją ir siekiu formuoti būsimą Europos federaciją ar konfederaciją pagal pavyzdį to politinio darinio, kuris nuo seno buvo tapatinamas su tikrąja politine Vakarų širdimi, t. y. Sacrum Imperium“
      Iš vienos pusės jis kalba apie krikščioniškąją “koncepciją” (kas tai?), iš kitos pusės siekia formuoti Europos federaciją, kuri yra tikroji imperija, neigianti tautų savarankiškumą ir individualumą.
      Išvada: tai tas pats Engelsas su Marxu tik kitame padaže. Skanaus…

      • Na taip, straipsnis yra tarsi dilypis.
        Vienoje vietoje autorius tariamą nacionalinės valstybės mirtį prilygina kultūros pabaigai:
        “Mano pozicijos esmė – lėta nacionalinės valstybės mirtis civilizacijos imperijos naudai – yra toks pat tipiškas kultūros pabaigos simptomas, kaip ir pilietinės laisvės nykimas autoritarinių struktūrų naudai.”
        O kitoje vietoje tarsi atmetą nacionalinės valstybės idėją ir siūlo kurti federaciją, ką dabar daro ir liberalmasonai Europos sąjungoje.
        Gal vertimas netikslus, kad tame pačiame straipsnyje yra išreikštos dvi skirtingos mintys.
        Bet kokiu atveju grįžtu prie savo pradinės minties, kuri nepasikeitė, kad mums nereikia išardyti jau esamos, tačiau liberalmasonų užvaldytos Europos sąjungos ir po to kurti naujus darinius. Mums reikia išvalyti esamą struktūrą nuo iškreiptų liberalkomunistinių vertybių, diktato ir destrukcijos purvo. Europos sąjungos pradinė idėja yra labai gera – laisvų tautų ir valstybių sąjunga, kurią turime atgaivinti naujai.

    • -> Vardas
      -> Anonimas

      Išvalyti esamą striktūrą nuo iškreiptų liberalkomunistinių vertybių? – sakydami ,,struktūrą”, jūs turite omenyje ES institutus? Ir manote, kad mums nuo to bus geriau? Visų pirma, visiems ES isntitutams visa Rytų Europa – ir mes – esame puslaukiniai barbarai, kurių kraštuose galima nebaudžiamai kirsti medžius, mokėti kvalifikuotiems Rytų Europos darbuotojams grašius ir engti jas taip, kaip ir visas kitas kolonijas? Kaip jūs manote, kodėl Rytų Europos valstybes Briuselis verčia atsisakyti savo valiutos – pagrindinio valstybės turtų apskaitos piliečių gerovės faktoriaus? Kodėl Rytų Europą bvandoma priversti atsisakyti branduolinės energetikos? – o elektros energijos gamyba yra vienas iš ekonomikos pagrindų. Taip, supratote teisingai: Vakarų Europa bijo ytų Europos prmaoninio potencialo ir ypač to, kad Rytų Europos branduolys – nacionalinės vlastybės, jome nereikia išpirkinėti savo kolonijinęs kaltės, nes Rytų Euopa niekada neturėjo jokių kolonijų, tai gi niekada neplėšė ir nežuė tolimų kraštų žmonių. Ar bent iš dalies suprantate, kad visi Briuselio konfliktai su Lenkija ir Vengrija kyla dėl to, kad lenkai, vengrai, rumunai ir bulgarai turi labai daug gamtos turtų ir neleidžia Vakarų Europai plėšti savo kraštų taip, kaip leidžia Lietuvos ir Latvijos valdžios parsidavėliai. Rytų Europa – Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos ir Prancūzijos Rusijai siūloma prekė už rusiškas dujas ir naftą. Štai todėl specialiai ir palaikomas ultrakairysis leftizmas kaip mūsų visuomenes griaunantis instrumentas. Ir todėl tikėtis, kad mūsų priešai atsisakys savovginklų orieš mus – daugiau nei naivu. Kaip manote, kuri Vakarų Euopos šalis tikrai rimtai kariautų, jeigu Rusija vis dėlto pamėgintų įsiveržti į Lietuvą, Latviją ir Estiją? – geriausiu atveju tai būtų D. Britanija. O Prancūzija maivytųsi ir dangstytųsi saldžiomis kalbelėmis, Vokietija atvirai ir ciniškai tyčiotųsi ir Rytų Europos, ir tik JAV paprotinta dėl akių permestų į Rytų Europą kelias paskubomis mobilizuotų turkų ir sirų kuopas. Mane kiek stebina jūsų nuostata – kuo greičiau bet kokiu būdu išsivaduokite iš iliuzijų, kad Vakarų Europoje mus laiko žmonėmis.

      • Sutinku, kad mūsų atominė elektrinė uždaryta, panaikinti litai, sugriauta pramonė, griaunamas žemės ūkis, tuo tikslu, kad nesudarytume vakarų valstybėms konkurencijos. Visas šis ardomasis darbas buvo atliktas Landsbergio rankomis. Manau kad siekiama palaikyti mūsų išsivystymo lygį žemiau vakarų tam, kad esant pas mus žemoms kainoms, visi resursai, tiek gamtos, tiek žmonių pigiai tekėtų jų pusėn. Tačiau kyla klausimas galbūt tai vyksta dėl liberalmasonų esančių didžiųjų valstybių valdžioje, ir galbūt tai pasikeistų jei šiose šalyse imtų rastis krikščioniškų, vertybinių jėgų, kurioms atėjus į valdžią galimai atsirastų ne konkurencijos ir išnaudojimo, bet bendradarbiavimo dvasia.

      • -> Vardas

        Krikščioniškų, vertybinių jėgų ūrimas yra kolektyvinė užduotis. Akivaizdu, kad Europoje vienose šalyse tokios grupės egzistuoja, ir netgi vyriausybiniu lygiu, o kitose – dar tik bando kurtis. Vadinasi, jau pažengusios grupės turi padėti savo bendraminčiams ten, kur krikščioniškos vertybiniės grupės yra ankstyvojoje kūrimosi stadijoje.

Komentuoti: Vardas Atšaukti atsakymą

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte