Jėzus Nikodemui pasakė:
„Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą.
Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus.
Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve.“ (Jn 3, 14–21)
Jau įpusėjo gavėnia, ir šis sekmadienis paženklintas džiaugsmo tema. Šv. Mišias pradedame gražia pranašo Izaijo eilute: „Džiaukis, Jeruzale! Skubėkite į būrį visi, kurie mylite ją: pradžiukite, kurie tik buvote nuliūdę“.
Ar galime džiaugtis, ypač per šią gavėnią? Jau kelintą mėnesį tęsiasi karantinas, niekaip nesuvaldomas viruso plitimas, nesibaigia gerokai įkyrėję gyvenimo suvaržymai. Šiuo laiku tiek daug kalbame ir ginčijamės dėl to, kas yra šeima, kaip valstybėje turėtų atsižvelgti į kiekvieną asmenį, ko reikia, kad neliktų smurto. Kartais šiuose ginčuose, deja, pasireiškia ir nemažai pykčio (koks paradoksas, kai smurtu kovojama prieš smurtą!).
Jei pažvelgtume dar plačiau – ką tik popiežius Pranciškus lankėsi Irake, patriarcho Abraomo tėvynėje. Tai istorinis vizitas. Bet kartu labai liūdna, kad apaštalų laikus menančios krikščionių bendruomenės yra drastiškai sumažėjusios. Dėl karo ir persekiojimo į kitas šalis pasitraukė didžioji krikščionių dalis. Kur pasaulis eina, kai nesibaigia įtampa, kariniai konfliktai, vis daugiau prekiaujama ginklais?
Iš štai šiandien skaitome Evangeliją, kuri atrodo tokia neįtikėtina: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“. O kad neliktų jokių abejonių, Jėzus pratęsia: „Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas“.
Galime sakyti, kad Dievo valia – išgelbėti pasaulį. Jis nenori, kad mes pražūtume. Dievas pasaulio nenurašė, o nori išgelbėti. Šio noro dydį ir valios rimtumą matome iš to, kiek Dievas pasiruošęs „sumokėti“. Jis ne iš tolo kaip nors pasirūpina žmogumi, o siunčia brangiausią savo Sūnų. Jėzaus mirtis ant kryžiaus yra Dievo meilės matas.
Didžiosios viso pasaulio ir mūsų asmeninio gyvenimo problemos gali būti sprendžiamos tik laikantis tiesos ir atveriant jas Dievo šviesai.
Lankydamasis Irake popiežius Pranciškus prisiminė tikėjimo protėvį Abraomą ir jo žvilgsnį į dangų. Dievas jį šaukė išeiti iš savo krašto ir pažadėjo, kad jo palikuonys bus gausūs, kaip dangaus žvaigždės. Abraomas iškeliavo neturėdamas jokio kito užtikrinimo, tik šį Dievo pažadą. Jis – ir mūsų tikėjimo tėvas.
Šiandien ir mes, kaip anuomet Abraomas, esame kviečiami žvelgti į dangų, aukštyn ir patikėti, kad Dievas toliau veikia šiame pasaulyje, kad nesame vieninteliai šio pasaulio šeimininkai. Todėl yra daugiau, negu dabartinis vargas ir rūpesčiai, yra šviesa, kuri išblaško mus apsupusią tamsą. Reikia nuolat kelti akis, kad pamatytume, jog Dievo šviesa ir toliau šviečia.
Jėzus kalbėjo apie amžinąjį gyvenimą, bet Jam rūpėjo šiame pasaulyje gyvenantys žmonės. Todėl kvietė apsispręsti, nepasilikti tamsoje, o rinktis Dievo šviesą. Didžiosios viso pasaulio ir mūsų asmeninio gyvenimo problemos gali būti sprendžiamos tik laikantis tiesos ir atveriant jas Dievo šviesai.
Ką tik paminėjome Kovo 11-ąją. Lietuvos himno žodžiai apie šviesą ir tiesą gali priminti šio sekmadienio evangelijos pagal Joną eilutes. Tikėjimas teikia drąsos, kad Dievo meilė nenuvils, nes Dievas nori išgelbėti pasaulį. Todėl šiandien, šioje gavėnioje, su visais dabartinio meto sunkumais galime džiaugtis ne paviršutinišku, greitai praeinančiu džiaugsmu, bet tuo, kuris kyla iš pasitikėjimo mylinčiu Dievu.
