„Eikite pas Juozapą!“

ŠaltinisARTUMA

Pernai gruodžio 8 d., pirmą kartą Bažnyčios istorijoje, buvo paskelbti Šventojo Juozapo metai. 1868 m. popiežius Pijus IX iš brolio dominikono Jeano Josepho Latasto gavo laišką, kuriame šis prašė paskelbti šventąjį Juozapą Bažnyčios globėju. Už tai jis siūlė Dievui savo gyvenimą kaip auką, kuri, regis, buvo priimta, – brolis mirė 1869 m.

Laiško sujaudintas popiežius Pijus IX 1870 m. gruodžio 8 d. (N. B. !) šventąjį Juozapą paskelbė Bažnyčios globėju. Gruodžio 8 d. – jo sužadėtinės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė, abu pagerbimai Bažnyčioje vyksta šią dieną neatsitiktinai. Šventasis Juozapas buvo pirmasis žmogus, visiškai pasišventęs Marijai, o Marija – Juozapui. Dievas pasaulio išgelbėjimą pradėjo šeimoje, nes pats Dievas – Švenčiausioji Trejybė – yra šeima, t. y. meilės bendruomenė.

Šventasis Pranciškus Salezas sako, kad Šventoji Šeima tam tikra prasme yra Trejybė – žemiškasis jos atspindys. Dievo Tėvo atvaizdas yra Juozapas, Šventosios Dvasios – Marija, o Sūnus Jėzus yra tas pats abiem atvejais. Namuose jiedu (Juozapas ir Marija – red. past.) papildė vienas kitą taip, kaip širdis ir galva papildo viena kitą.

Paskelbdamas Šventojo Juozapo metus, popiežius Pranciškus parašė apaštališkąjį laišką „Tėvo širdis“. Šiais laikais, pasak Scotto Hahno, siaučia patrofobija ar net patromanija (tėviškumo baimė, maniakiškas jo neigimas), Juozapo, kaip tėvo, paveikslas itin svarbus. Juozapas nebuvo biologinis Jėzaus tėvas (Mt 1, 16), dėl to kartais jis vadinamas „tėvo šešėliu“. Tačiau Marija Jėzui sako: „Tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs“ (Lk 2, 48). Kaimynai jį laikė pirmiausia ne Dievo Sūnumi, bet dailidės sūnumi (Mt 13, 55).

Pagal Įstatymą ir istorinėje tikrovėje Juozapas buvo Jėzaus tėvas tikrąja šio žodžio prasme. Tėvas Calloway’us MIC sako, kad kai Dievas norėjo atrodyti kaip žmogus, Jis pasirinko gražų Marijos veidą, bet kai norėjo dirbti kaip žmogus, žiūrėjo į Juozapą. Natūralu, kad Jėzus turėjo perimti kai kurias Juozapo manieras, požiūrį, dorybes. Na, o kai jau kai perimi Juozapo dorybes, tampi džentelmenu (plg. Mt 1, 19). Juozapas nepaliko besilaukiančios Marijos Nazarete, o vėliau matome Jėzų, sugrąžinantį moterų orumą, ginantį jas. Tiek Juozapas, tiek ir Jėzus galėjo priimti jų grožį nesisavindami (o juk Juozapas buvo vedęs gražiausią moterį žemėje – dorybių atžvilgiu tai tikrai). Jie abu tyraširdžiai.

Savo žmogiškąja prigimtimi Jėzus mokėsi iš savo tėvo (ne tik dailidės amato), o dieviškąja – iš Dievo Tėvo.

Koks buvo Juozapas? Tikrai ne senukas, kaip tradicija vaizduoja. Greičiausiai tvirtas vyras – juk dailidės statė namus, kurie Šventojoje Žemėje dažniausiai būdavo iš akmens. Tik įsivaizduokime akmentašio raumenis! Kai Jėzus mokė savo mokinius „Tėve mūsų“, jo žmogiškoje vaizduotėje, kaip ir kiekvieno mūsų, turėjo iškilti žemiškojo tėvo atvaizdas.

Daugeliui žmonių šiandien sunku Dievą vadinti Tėvu dėl negatyvios žemiškojo tėvo patirties. Jėzus mielai Dievą vadino Tėvu ir to mokė mokinius. Šis Tėvas duoda Dvasią kiekvienam, kuris Jos prašo, taip, kaip tėvas duoda duonos, o ne gyvatę jos prašančiam vaikui. Juozapas buvo Jėzaus įtėvis, bet dėl to ne mažiau tėvas. Dievas Tėvas – ne žmogus, o Dvasia, bet tėviškesnio tėvo už Jį nėra: nuo Jo „kiekviena tėvystė danguje ir žemėje turi vardą“ (Ef 3, 15). Tėvystė visų pirma yra dvasinė savybė, biologija lieka antrame plane.

Bažnyčios tradicijoje Juozapas kartais vadinamas Gelbėtojo gelbėtoju. Jis, kaip žinome, pasiėmė motiną, kūdikį ir bėgo į Egiptą, ir taip juos išgelbėjo nuo Erodo kareivių durklo. Egiptas Išgelbėjimo istorijoje svarbus žodis. Tai ne tik vergovės sinonimas, bet ir išsigelbėjimo vieta. Juozapas daug kuo primena parduotą į vergiją Jokūbo sūnų Juozapą. Abiejų tėvo vardas yra Jokūbas (Mt 1, 16). Ir vienam, ir antram Dievas kalba per sapnus. Abu atsiduria Egipte. Abu įtariami netyrumu. Tačiau svarbiausia, jie abu žmones aprūpina duona.

Neatsitiktinai Betliejus, Jėzaus gimimo vieta, yra vadinama „Duonos namai“ (hebr. bet – namai, leḥm – duona ). Jėzus yra Gyvoji Duona. Juozapas paima Duoną – Jėzų ir bėga į Egiptą, kad ją išsaugotų, paskui grįžta į Nazaretą, ir ilgainiui šia Dangaus Duona pamaitinamos tautos. Štai kaip nuostabiai šventasis Juozapas susijęs su Eucharistija ir Bažnyčia. Todėl jis yra ne tik Marijos ir Jėzaus, bet ir Bažnyčios Globėjas. Kilus badui, faraonas sakė: „Eikite pas Juozapą!“ (Pr 41, 55). Šiandien, iškilus ir kylant vis naujiems vargams, mums popiežius Pranciškus sako: „Eikite pas Juozapą!“

Parengė sesuo Ona Vitkauskaitė MVS pagal t. Donaldo Calloway’aus MIC ir Scotto Hahno pokalbius jutube. „Artuma“, 2021 m. kovas.

Ankstesnis straipsnisImkis darbo
Kitas straipsnisPopiežius Pranciškus ir šv. Juozapas

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis