REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Anoniminis kardinolas, pasivadinęs Demosu II, pateikia savo pastebėjimus būsimajam popiežiui

ŠaltinisCNA

2022 m. kovą miręs kardinolas George’as Pellas (Džordžas Pelas), pasivadinęs slapyvardžiu „Demosas”, buvo paskelbęs tuo metu anoniminę kritiką popiežiaus Pranciškaus pontifikatui.

Dabar dar vienas kardinolas, prisistatantis Demosu II, paskelbė kitą kritišką anoniminį pasisakymą, tačiau šis visgi labiau orientuotas į ateitį. Jame siūlomos septynios užduotys šv. Petro įpėdiniui ateityje.

Savo tekstą, pavadintą „Vatikanas rytoj”, anoniminis kardinolas paskelbė šešiomis kalbomis itališkoje „Bussola Quotidiana” („Dienos kompasas”) interneto svetainėje.

„2022 m. kovo mėn. pasirodė anoniminis tekstas – pasirašytas slapyvardžiu „Demosas” ir pavadintas „Vatikanas šiandien” – kuriame iškelta nemažai rimtų klausimų ir kritikos popiežiaus Pranciškaus pontifikatui. Nuo to teksto pasirodymo sąlygos Bažnyčioje iš esmės nepasikeitė, juo labiau nepagerėjo”, – tokiais žodžiais pradedamas dokumentas.

Demosas II pastebi, kad yra teigiamų dabartinio pontifikato aspektų, pavyzdžiui, popiežiaus Pranciškaus rūpinimasis silpniausiais ir vargingiausiais, taip pat aplinkosaugos klausimais, tačiau „jo trūkumai taip pat akivaizdūs”.

Tie trūkumai – tai „autokratinis, kartais, regis, kerštingas valdymo stilius; nerūpestingumas teisės klausimais; netolerancija net pagarbiems nesutarimams; ir – kas rimčiausia – dviprasmiškumas tikėjimo ir moralės klausimais, keliantis sumaištį tarp tikinčiųjų”.

Anoniminis autorius ragina būsimąjį popiežių stengtis susigrąžinti ir iš naujo įtvirtinti šias tiesas, kurios, anot jo, „daugeliui krikščionių buvo užkardytos arba prarastos”:

1) Niekas nėra išgelbėjamas kitaip, kaip tik per Jėzų Kristų, kaip Jis pats aiškiai tai parodė.

2) Dievas yra gailestingas, bet kartu ir teisingas, ir jam labai rūpi kiekvieno žmogaus gyvybė. Jis atleidžia, bet taip pat reikalauja iš mūsų atsakomybės; Jis yra ir Gelbėtojas, ir Teisėjas.

3) Žmogus yra Dievo kūrinys, o ne savęs paties išradimas, kūrinys ne tik emocijų ir polinkių, bet ir intelekto, laisvos valios ir amžinojo likimo.

4) Nekintančios objektyvios tiesos apie pasaulį ir žmogaus prigimtį egzistuoja ir yra pažįstamos per dieviškąjį apreiškimą ir naudojantis protu.

5) Dievo Žodis, užrašytas Šventajame Rašte, yra patikimas ir turi nuolatinę galią.

6) Nuodėmė yra tikra, o jos poveikis mirtinas.

7) Jo Bažnyčia turi įgaliojimus ir pareigą „padaryti mokiniais visų tautų žmones”.

Demosas II pateikia rekomendacijas kitam popiežiui:

1) Dėl popiežiaus autoriteto

„Popiežius yra Petro įpėdinis ir Bažnyčios vienybės garantas. Tačiau jis nėra autokratas. Jis negali keisti Bažnyčios doktrinos ir neturi savavališkai išradinėti ar keisti Bažnyčios disciplinos”, – skelbia Demosas II.

„Jis valdo Bažnyčią kolegialiai su savo broliais vyskupais vietinėse vyskupijose. Ir tai jis visada daro ištikimai laikydamasis Dievo Žodžio ir Bažnyčios mokymo. ƒ„Naujos paradigmos” ir „neištirti nauji keliai”, nukrypstantys nuo vieno iš jų, nėra iš Dievo”, – pabrėžia autorius.

Toliau Demosas II ragina būsimąjį popiežių „atkurti katalikų gyvenimo tęstinumo hermeneutiką ir iš naujo įtvirtinti Vatikano II Susirinkimo supratimą apie deramą popiežiaus vaidmenį”.

Vatikano II Susirinkimas (1962-1965 m.) laikomas vienu svarbiausių įvykių šiuolaikinėje Bažnyčios istorijoje. Jo metu parengtais dokumentais siekta propaguoti katalikų tikėjimą pasaulyje, atnaujinti krikščioniškąjį gyvenimą, pritaikyti liturgiją ir paskatinti pasauliečių veiklą Bažnyčioje.

2) Bažnyčia nėra demokratija.

„Kaip Bažnyčia nėra autokratija, taip ji nėra ir demokratija, – teigia Demosas II. – Bažnyčia priklauso Jėzui Kristui. Ji yra Jo Bažnyčia. Ji yra mistinis Kristaus kūnas, sudarytas iš daugelio narių. Mes neturime įgaliojimų pertvarkyti jos mokymą, kad jis labiau tiktų pasauliui”.

„Be to, – tęsia autorius, – katalikiškasis „sensus fidelium” nėra nuomonių apklausos ir net ne pakrikštytųjų daugumos nuomonė”.

3) Dviprasmiškumas nėra nei evangelinis, nei sveikintinas.

„Dviprasmiškumas nėra nei evangelinis, nei sveikintinas. Priešingai, jis gimdo abejones ir skatina schizmatinius impulsus”, – rašo Demosas II ir priduria, kad doktrinos klausimai „yra gyvybiškai svarbūs autentiškam krikščioniškam gyvenimui, nes jie susiję su tiesos taikymu, o tiesa reikalauja aiškumo”.

„Romos Jono Pauliaus II santuokos ir šeimos studijų instituto išardymas ir paskirties pakeitimas bei tokių tekstų kaip Veritatis Splendor marginalizavimas rodo, kad „užuojauta” ir emocijos iškeliamos proto, teisingumo ir tiesos sąskaita. Tikėjimo bendruomenei tai yra nesveika ir labai pavojinga”, – pabrėžia Demosas II.

2019 m. buvo nustatyti nauji Jono Pauliaus II instituto įstatai ir nemažai akademinės programos pakeitimų, pavyzdžiui, panaikinta Fundamentaliosios moralinės teologijos katedra, sukėlę „pavojų išlaikyti lenkų šventojo palikimą”, susijusį su santuokos ir šeimos studijomis, kaip tuo metu pastebėjo vienas žymus kunigas.

Jonas Paulius II 1993 m. paskelbė encikliką Veritatis Splendor (liet. Tiesos spindesys), kurioje, be kita ko, paaiškino, kad yra veiksmų, kurie visada yra „savaime blogi” – šį mokymą kai kas bando paneigti.

4) Kanonų teisė

„Tarp dabartinio pontifikato požymių yra pernelyg didelis pasitikėjimas motu proprio kaip valdymo priemone ir bendras nerūpestingumas bei nesidomėjimas kanonų teisės detalėmis”, – pastebi Demosas II.

„Vėlgi, kaip ir doktrinos dviprasmiškumo atveju, kanonų teisės ir tinkamos kanoninės procedūros nepaisymas pakerta pasitikėjimą Bažnyčios misijos grynumu”, – teigia autorius, pažymėdamas, kad „kanonų teisė tvarko Bažnyčios gyvenimą, derina jos institucijas bei procedūras ir garantuoja tikinčiųjų teises”.

5) Kūno teologija

Pažymėjęs, kad Bažnyčia yra „motina ir mokytoja”, tariamas kardinolas teksto autorius pabrėžia, kad „ji niekada negali būti redukuota į lanksčios etikos ar sociologinės analizės sistemą ir pertvarkyta taip, kad atitiktų epochos instinktus ir norus (bei seksualinius sumišimus)”.

„Vienas iš pagrindinių dabartinio pontifikato trūkumų, – tvirtina Demosas II, – yra jo atsitraukimas nuo įtikinamos „kūno teologijos” bei patikimos krikščioniškosios antropologijos stoka… būtent tuo metu, kai stiprėja išpuoliai prieš žmogaus prigimtį ir tapatybę – nuo translytiškumo iki transhumanizmo”.

Kūno teologija – tai katechezių, kurias šventasis Jonas Paulius II 1979-1984 m. per trečiadienio bendrąsias audiencijas sakė reaguodamas į septintojo dešimtmečio pabaigos seksualinės revoliucijos rezultatus, rinkinys.

6) Popiežiaus pareigos, kelionės

„Tokio ganytojo, kaip popiežius Jonas Paulius II, – pažymi Demosas II, – pasaulinės kelionės puikiai pasitarnavo dėl jo unikalių asmeninių dovanų ir laikmečio prigimties. Tačiau laikai ir aplinkybės pasikeitė”.

„Pačiam Vatikanui skubiai reikia atnaujinti moralę, išvalyti institucijas, procedūras ir personalą bei nuodugniai reformuoti finansus, kad pasiruoštų sudėtingesnei ateičiai”, – nurodo autorius.

„Tai nėra smulkmenos. Jos reikalauja bet kurio naujojo popiežiaus prisilietimo, tiesioginio dėmesio ir asmeninio įsitraukimo”, – pabrėžia kritikos autorius.

7) Kardinolų kolegija

„Kardinolų kolegija egzistuoja tam, kad teiktų popiežiui patarimus ir išrinktų įpėdinį šiam mirus. Šiai tarnybai reikia atitinkamo charakterio, tvirtos teologinės formacijos, brandžios vadovavimo patirties ir asmeninio atsidavimo šventumui vyrų”, – skelbia anoniminis autorius.

„Taip pat reikia popiežiaus, – tęsia jis, – pasirengusio ieškoti patarimų ir vėliau jų klausytis”.

„Dabartinis pontifikatas daug dėmesio skyrė kolegijos įvairinimui, tačiau nesugebėjo suburti kardinolų į reguliarias konsistorijas, skirtas puoselėti nuoširdų kolegiškumą ir pasitikėjimą tarp brolių. Dėl to daugelis balsavusių rinkėjų kitoje konklavoje iš tikrųjų nepažins vieni kitų, todėl gali būti labiau pažeidžiami manipuliacijų”, – įspėja tariamas kardinolas.

Demosas II nurodo, kad „dabartinio pontifikato didelė priklausomybė nuo Jėzaus Draugijos, pastarojo meto problemiška Tikėjimo mokymo dikasterijos kardinolo Victoro Manuelio Fernándezo (Viktoro Manuelio Fernandeso) veikla, mažos patikėtinių oligarchijos, turinčios pernelyg didelę įtaką Vatikane, atsiradimas – visa tai, be kita ko, nepaisant sinodiškumo decentralizacijos reikalavimų” – nurodomos tikrosios problemos.

Argentinietis kardinolas V. Fernándezas yra dabartinis Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas ir atsakingas už 2023 m. gruodžio deklaraciją „Fiducia Supplicans”, kuri sukėlė ginčus visame pasaulyje dėl to, kad joje leidžiama teikti neliturginius palaiminimus tos pačios lyties asmenų poroms ir asmenims, esantiems „nereguliariose situacijose”.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

16 KOMENTARAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte