Ralis Paryžius – Dakaras, kur nėra nei Paryžiaus, nei Dakaro, nei Europos, nei Afrikos.
Natūrali dešra, kurią gaminant gyvūnai nenukentėjo, dūmų skonio žuvis, nemačiusi dūmo, krabų lazdelės be krabų ir kava be kofeino.
Nealkoholinis alus, džinas ar vynas, kurių skonio ištroškę abstinentai apsvaigsta nuo savo teisumo ir gelbsti planetą.
Pripučiama moralė, pripučiamos moterys ir internetinės lytinių organų krautuvės, įsitikinimų pardavimo automatai ir panaudotos meilės taromatai.
Žmogus, kuris įsivaizduoja esąs tuo, kuo nėra ir niekada negali būti, ir teismai, baudžiantys už tokio įsivaizdavimo nelaikymą tikrove.
Didinga, masiškai paraduose garbinama valstybė be valstybingumo ir orus teisingumas be teisybės.
Prakilnūs melagiai, kasdien kovojantys dėl visuotinio gėrio ir bedaliai, kurie tiki juos niekinančiais didžiūnais.
Faktinis valstybės vadovas, kuris valstybės vadovu niekada nebuvo išrinktas ir išrinktas valstybės vadovas, faktiškai lygus nuliui.
Kasdieniniai tikėjimo išpardavimai ir auksu tviskančios bažnyčios, kuriose nėra, niekada nebuvo ir nebus Dievo.
Kasdieniniai tikėjimo išpardavimai ir auksu tviskančios bažnyčios, kuriose nėra, niekada nebuvo ir nebus Dievo.
Nuomonių laisvė, persekiojanti nuomones apie nuomonių laisvę ir išdidūs laisvieji, džiugiai švenčiantys savo vergystę.
Gėrio visai regimajai ir neregimajai Visatai trokštantieji, kuriuos gali nebrangiai nusipirkti ir ištikimi mylimieji, kurie pasitaikius pirmai patogiai progai išduos.
Per naktis neapykantą brandinantys teisieji, pažemintieji ir nuskriaustieji, kurie, jei tik gautų šansą, nusiaubtų visą žemę ir sunaikintų patys save.
Visuotinis, labai nuoširdus blogio pasmerkimas ir dar labiau nuoširdus ir visuotinis susižavėjimas blogio teikiamais rezultatais.
Pasaulį užtvindę teisingi ir taisyklingi žodžiai, nebereiškiantys nieko ir niekai, nulemiantys viską, kas svarbiausia visame pasaulyje.
Nesąmonių upės ir kriokliai, kvailių jūros ir vandenynai, kuriems uoliai pataikauja išsigandę savo teisumo išminčiai.
Sukčių, vagių ir plėšikų viešai teikiama labdara savo aukoms ir nuoširdus aukų dėkingumas, didžios liaupsės ir nuolatinis palaikymas.
Pasaulinėse plojimų audrose tarpstančių, garbių didenybių menkystė ir nebrangiai įperkamas menkystų didingumas.
Kepto ledo ir stačiakampių apskritimų pasaulis, kur joks geras darbas ir tikrumas nelieka nenubaustas.
Kažkada buvo toks Lionginas Šepetys – jis taip pat parašė knygą ,,Modernizmo metmenys”. L. Šepečio knyga – nedidelė moderniojo meno studija, bet gan vidutiniška.
Kaip aniem laikam, Šepečio knygelė buvo net labai nebloga. Šepetys bent jau buvo išsilavinęs. Pabandykim įsivaizduoti, kokią knygą įstengtų parašyti dabartinis kultūros nelaimė Kairys… kailis nušiurpsta.
Klausimas, ar Kairys apskritai moka rašyti. Tai visiškas menkysta ir pastumdėlis, kurį dabartinė valdančioji kagėbistų dauguma specialiai parinko parinko kaip parodomąjį bukagalvį kompromituoti Lietuvą tiek lokaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu ir griauti Lietuvos kultūrą.
Į madą ateina puikybės nuodėmė ir tuo netgi didžiojamasi.Pavyzdžiui,tiksliųjų mokslų atstovai,Dievo valia matematiką išmanantys geriau,didžiuojasi prieš kūrybiškus humanitarus ir bando juos žeminti.Nors pastarieji yra geri strategai,kai matematikai geri taktikai.Ir visi reikalingi.Nekas nepaaiškina tiksliesiems,kad yra 7 dangiškosios dorybės…tarp jų ir kuklumas.
Ar Jūs apie tuos humanitarus, kurie „žmogas” sugalvojo ir taip Euro-Unijos siekia?
Ne,ne apie tuos.Apie tikinčius.Ir jie laimės.
Jei būtų nesugriovęs, būtų neapsakomas rojus,kepti karveliai skristų tiesiai burnon, o visi būtų romūs lyg avinėliai, be jokios klastos…Betgi ėmė ir sugriovė
Tovarišč, apie kolūkius ir landsbergius – į psichiatrinę, kol kas konsultacijai
>> Landsbergis Kolūkius Sugriovė
Prakeiktas kagėbistinis ožys Landsbergis padėjo iš Lietuvos pasprukti sovietiniam išgamai emgėbistui Nachmanui Dušanskiui, kankinusiam Ramanauską-Vanagą. Ir dar klausimas apskritai, keliems kagėbistams ir keliems sovietinio režimo nusikaltėliams Landsbergis padėjo pasprukti iš Lietuvos. Landsbergiai – ne lietuviai, tai yra mirtini lietuvių tautos ir visos Lietuvos priešai.
Vienybės pas jus nėra. Vieni sakote kad jis buvo Hitlerio draugas, kiti sakote, kad jis žydas. Tai kaip vienu metu gali būti ir Hitlerio draugas, ir žydas? Jokios logikos.
V. Landsbergio tėvas G. Ladnsbergis-Žemkalnis pasiršinėjo dokumentus dėl žydų getų steigimo Lietuvoje. Paklausi, kaip tai išaiškėjo? – Berlyno šturmo metu viena Vakarų sąjungininkų tarnyba paėmė visus gestapo archyvus.
Šaunuolis, ištarmės ir gilios, ir šmaikščios.
Šaunuolis autorius, net sovietinio moneklatūrininko knygos pavadinimą pasisavino. Toks kvailas, kad net nesupranta, jog toli gražu ne viskas pamiršta.
matyti tokį pasaulį. Ir nors visa tai tiesa, bet kurgi jo paties vieta šiame beprotiškame pasaulyje? Matyt įsivaizduoja sėdintis ant debesėlio ir stebintis visa, kas vyksta po jo kojomis.
o, Dieve, kiek čia protinguolių, galinčių įvertinti autorių ir jo rašinį… Mokslinčių ir istorikų, prisimenančių patį L.Šepetį… Tiksliukų ir humanitarų, pasiruošusių perkasti vieni kitiems gerkles…
O vis tik autorius visa tai įžvelgė ir aprašė dar iki pasirodant jūsų komentarams 🙂
Šalom!
> Anonimas
Neatidžiai sekate komentarus, jeigu manote, kad Rusteikia pateikė kokias nors naujas įžvalgas. Kau kurie komentatoriai Propatria tinklalapyje šitai pasakė dar prieš 4 – 5 metus, o dar rimtesnes įžvalgas Delfyje – prieš kokia 10 ar 11 metų.
neginčiju minties pirmumo:) Esmė tame, kad komentatoriai tik loja ant autoriau, nors jis pasakė/pakartojo tiesą.
Kad ta tiesa buvo pasakyta anksčiau – ne šios diskusijos tema. Kvaila kabinėtis prie autoriaus už jo išsakytas mintis. Jos teisingos. Argi ne?
Šalom!
Manau viskas straipsnyje išvardinta teisingai.
Man pasirodė ypač tiksli ši sentencija:
„Didinga, masiškai paraduose garbinama valstybė be valstybingumo ir orus teisingumas be teisybės.”
Visi šie straipsnyje išvardinti neigiami dalykai vyksta, tas tiesa. Tačiau valdančiųjų yra tik saujelė palyginus su visais kitais žmonėmis. Todėl ir šie neigiami dalykai nesudaro pilno vaizdo apie mūsų gyvenimą, jie sudaro gal pusę, arba dar mažiau. Kitą pusę (arba dar daugiau) sudaro teigiami dalykai, juos taip pat tikslinga įvardinti, tuomet galėtume matyti pilną vaizdą. Šie teigiami dalykai, yra tokie kaip – nors ir mažas, bet didis – nors susikūprinęs, bet tiesus – nors ir silpnas, bet stiprus – nors ir tamsaus gymio, bet šviesus – nors gyvename skirtinguose miestuose, bet esame viena.
Rusteika savo rašiniuose niekur nesiremia Jėzaus Kristaus žodžiais.