REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Suomijoje vyksta prezidento rinkimai

ŠaltinisAFP-BNS

Du patyrę politikai sekmadienį varžosi Suomijos prezidento rinkimuose, šiam postui įgavus didesnę reikšmę po šalies prisijungimo prie NATO ir augant įtampai su kaimynine Rusija.

Maždaug 4,3 mln. rinkėjų turi pasirinkti buvusį konservatorių ministrą pirmininką Alexanderą Stubbą (Aleksandrą Stubą) arba buvusį užsienio reikalų ministrą, Žaliųjų partijos parlamentarą Pekką Haavisto (Peką Havistą), kuris rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausomas kandidatas.

Helsinkyje 59 metų Erja Vanhanen buvo tarp pirmųjų rinkėjų, balsavusių 9 val. (ir Lietuvos laiku) atidarius balsavimo apylinkes.

Naujienų agentūrai  AFP ji sakė, kad renkasi „lyderį su vertybėmis, esantį mažumų pusėje ir prireikus užimantį poziciją šiais klausimais“.

Kintantis Europos geopolitinis kraštovaizdis bus pagrindinis naujojo valstybės vadovo rūpestis. Nors Suomijos prezidento įgaliojimai yra riboti, palyginti su ministro pirmininko galiomis, jis drauge su vyriausybe vadovauja šalies užsienio politikai ir yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Maskvos ir Helsinkio santykiai pablogėjo Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą. Dėl to Suomija atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir 2023-iųjų balandį įstojo į NATO.

Rusija, su kuria Suomija turi 1 340 km ilgio sieną, nedelsdama įspėjo apie atsakomąsias priemones. Po kelių mėnesių, 2023-ųjų rugpjūtį, Suomija pastebėjo nelegalių migrantų, atvykstančių per rytinę šalies sieną, antplūdį.

Helsinkis teigė, kad Maskva stumia migrantus siekdama destabilizuoti šalį, ir atsakydamas į tai lapkritį uždarė bendrą sieną.

„Tai, kad ką tik įstojome į NATO, turi didelę reikšmę, nes NATO institucijos Suomijoje sukūrimas ir tai, kaip ji atrodys, didžiąja dalimi bus naujojo prezidento užduotis“, – sakė Helsinkio universiteto politikos mokslų daktarė Theodora Helimaki (Teodora Helimaki).

Ji pridūrė, kad iš devynių kandidatų, dalyvavusių pirmajame ture, A. Stubbas ir P. Haavisto buvo bene labiausiai patyrę užsienio politikos srityje.

Pirmajame rinkimų rate sausio 28 dieną A. Stubbas surinko 27,2 proc., o P. Haavisto – 25,8 proc. balsų, pranešė rinkimų pareigūnai. Rinkėjų aktyvumas siekė 71,5 procento.

Prieš pirmąjį turą ekspertai manė, kad į antrąjį turą gali patekti ir kraštutinių dešiniųjų Suomių partijos kandidatas Jussi Halla-aho (Jusis Hala-ahas). Galiausiai jis liko trečias, surinkęs 19 proc. balsų.

Ketvirtadienį paskelbti visuomeninio transliuotojo „Yle“ apklausos rezultatai rodo, kad A. Stubbą rėmė 54 proc. o P. Haavisto – 46 proc. rinkėjų.

Panašios pozicijos

Po Šaltojo karo Helsinkis palaikė gerus santykius su Maskva.

Darbą baigiantis prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė), kuris pirmą kartą buvo išrinktas 2012 metais, kadaise didžiavosi artimais ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o vėliau tapo vienu aštriausių jo kritikų.

S. Niinisto tiesiogiai su juo susisiekė, kad praneštų apie sprendimą įstoti į NATO.

Nuo to laiko tvyro tyla ir nė vienas kandidatas nesitiki pergalės atveju sulaukti skambučio iš Kremliaus. 

Abu kandidatai yra dirbę užsienio reikalų ministro poste ir panašiai įsivaizduoja šalies poziciją Rusijos atžvilgiu. Abu jie ragina įvesti papildomų sankcijų Maskvai ir remti Ukrainą.

T. Helimaki nuomone, kandidatų pozicijos skiriasi dėl tam tikrų klausimų niuansų. Vienas tokių klausimų yra branduolinių ginklų saugojimas ar transportavimas Suomijoje.

P. Haavisto nenori jų Suomijos teritorijoje, nors pripažįsta, kad kaip NATO narė šalis privalo dalyvauti pratybose, susijusiose su Aljanso branduoline politika.

Tuo metu A. Stubbas mano, kad Suomija neturėtų atmesti jokių NATO branduolinio atgrasymo dalių.

Atsižvelgiant į kandidatų pozicijų panašumą tikėtina, kad rinkėjai spręs pagal savo politines preferencijas, sakė Matti Pesu (Matis Pesus) iš Suomijos tarptautinių reikalų instituto.

„Stubbo liberalizmas yra susijęs su Vakarų organizacijomis ir Vakarų vertybėmis, o Haavisto labiau akcentuoja pasaulinį lygmenį: Jungtines Tautas, taiką, plėtrą“, – AFP sakė M. Pesu.

Kalbėdamas apie kandidatų asmenybės bruožus, jis pažymėjo, kad A. Stubbas panašus į modernų politiką, o P. Haavisto „yra tradiciškesnis, atsargesnis suomių politikas“.

Rinkimų apylinkės darbą baigs 20 valandą.

Pirmajame rate rinkėjų aktyvumas buvo 75 procentai.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte