REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Minimos pirmojo Kauno arkivyskupo 150-osios gimimo metinės

Šiandien, pirmadienį, rugsėjo 18 d., 12 val. šv. Mišios Kauno arkikatedroje – buvo minimos pirmojo Kauno arkivyskupo Juozapo Jono Skvirecko (1873 – 1959) 150-osios gimimo metinės.

Liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

Pirmasis Kauno arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas / Kauno arkivyskupijos nuotr.

„Dėkojame Dievui už arkivyskupo Skvirecko tarnystę. Tegul Dievas jam dovanoja dangų“, – sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas rugsėjo 18-ąją šv. Mišiose paminint pirmojo Kauno arkivyskupo Juozapo Jono Skvirecko 150-ies metų gimimo jubiliejų Kauno arkikatedroje, kur 1919 metais vyko ir vyskupo Skvirecko konsekracija – pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje. O šią dieną už arkivyskupo tarnystę dėkojo Kauno ganytojai – arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kardinolas Sigitas Tamkevičius SI, vyskupas pagalbininkas Saulius Bužauskas, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, Kauno I dekanato dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius bei Kauno miesto parapijų kunigai.

Homiliją pasakęs vyskupas Saulius Bužauskas atkreipė dėmesį į šeimą, išauginusią 10 vaikų, iš kurių vyriausiasis Juozapas Jonas Skvireckas buvo išleistas studijuoti seminarijoje ir rengtis kunigystei. Homilijoje paminėti nuo 1926 metų Kauno arkivyskupu paskirto J. J. Skvirecko iškiliausi tarnystės momentai: dar iki paskyrimo arkivyskupu jis bendradarbiavo su arkivyskupu palaimintuoju Jurgiu Matulaičiu. Arkivyskupo Skvirecko vadovavimo metais buvo surengti pirmasis Lietuvos Eucharistinis kongresas bei pirmasis arkivyskupijos sinodas. Jis rūpinosi VDU Katalikų teologijos fakultetu, Katalikų mokslų akademijos įsteigimu.

Nuo pat sovietų okupacijos pradžios 1940 metais arkivyskupas Skvireckas buvo nusiteikęs ginti Katalikų Bažnyčios savarankiškumą Lietuvoje, nebendradarbiauti su valdžia. Todėl vokiečiams traukiantis, 1944 metais buvo priverstas palikti Lietuvą, apsigyvenęs Austrijoje seserų vienuolyne jis laikė save tremtiniu, savo jėgas ir santaupas skyrė Bažnyčiai. Tremtyje jis vėl grįžo prie savo atlikto Šventojo Rašto vertimo atnaujinimo darbų.

Šventojo Rašto vertimas iš lotynų į lietuvių kalbą (Šventąjį Raštą yra pavadinęs Dievo meilės žodžiu) – vienas reikšmingiausių arkivyskupo J. Skvirecko darbų. 1911–1937 m. Kaune šešiais tomais išleistas visas jo išverstas Šventasis Raštas. Vertimas, ypač Naujojo Testamento, ne vieną sykį išleistas pakartotinai. 1955–1958 m. Romoje išleistas jo paties pataisytas viso Šventojo Rašto vertimas.

1959 m. gruodžio 3 d. Skvireckas mirė Zamse ir buvo palaidotas vienuolyno koplyčioje.

1998 m. lapkričio 25 d. arkivyskupo palaikai pergabenti į Lietuvą, lapkričio 28 d. palaidoti Kauno arkikatedros kriptoje. Daugiau.

Kauno arkivyskupijos kurijos nuotraukose – Kauno arkivyskupijos pirmojo Eucharistinio kongreso bei pirmojo arkivyskupijos sinodo (1934 m.) fotoakimirkos.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

4 KOMENTARAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte