Spalio 9 d. „Žygio už gyvybę“ organizatorių ir rėmėjų atstovai susitiko su LR Seimo Laikinosios šeimos politikos grupės nariais. Susitikimo tikslas – stiprinti šeimai palankią aplinką ir užtikrinti pagalbą moterims, atsidūrusioms krizinėse nėštumo situacijose.
„Mūsų pareiga – užtikrinti, kad nei viena moteris, atsidūrusi krizinėje situacijoje, neliktų viena. Tik suteikdami visapusišką pagalbą ir paramą galime padėti priimti gyvenimą tausojantį sprendimą“, – sakė Seimo vicepirmininkė Aušrinė Norkienė.
Susitikimo metu pristatyti žygio tikslai, pateikti pasiūlymai gyvybės apsaugos bei šeimos stiprinimo klausimais.
„Žygis už gyvybę“ – tai praeitą savaitę sostinėje vykęs pilietinis solidarumo renginys, kurio tikslas – priminti žmogaus gyvybės vertę, telkti visuomenę ir atkreipti politikų dėmesį į Seime svarstomo Reprodukcinės sveikatos įstatymo (toliau – RSĮ) etinius bei teisinius aspektus, išreiškiant aiškų nepritarimą šiam projektui.
Žygį inicijavo net septynios nevyriausybinės organizacijos, jis įgyvendintas aukotojų lėšomis.
„Visuomenės, o ypač politikų dėmesį į demografines problemas bei RSĮ įstatymo grėsmes bandėme atkreipti įvairiais būdais – raštais, straipsniais, diskusijomis. Šį kartą pasirinkome kitokią, formą – žygį,“ – sakė Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos komunikacijos vadovė Diana Karvelienė.
Ji padėkojo Seimo nariams už kvietimą išgirsti renginio organizatorių įžvalgas.
Susitikime dalyvavusi Nacionalinės šeimos ir tėvų asociacijos pirmininkė Violeta Vasiliauskienė pabrėžė, kad nors Lietuvoje jau ilgą laiką egzistavo nėštumo nutraukimo galimybė moters pageidavimu, valstybė šios praktikos niekada nebuvo įteisinusi įstatymu ir neskatino finansinėmis priemonėmis. „Planuojami įstatyminiai pokyčiai radikaliai keistų šeimos politikos kryptį ir silpnintų negimusios gyvybės apsaugą,“ – teigė V. Vasiliauskienė.
Diskusijoje dalyvavusių NVO atstovai akcentavo, kad kuriant Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą nueita lengviausiu ir neatsakingu keliu. Itin neramina, kad tokiu įstatymu būtų formuojamas itin atsainus požiūris į žmogaus gyvybę – vaikas suprantamas kaip problema, kurią reikia kuo greičiau išspręsti – nėra vaiko – nėra problemos.
Tačiau bendrojo gėrio siekiančioje visuomenėje turėtume į vaiką žvelgti kaip į galimybę ir Lietuvos ateitį, todėl valstybės įstatymai turi būti nukreipti į ilgalaikę ir patikimą strategiją, kaip padėti moterims ir šeimoms esančioms krizinėse situacijose.
„Jei kas nors mano, jog abortas yra geriausia pagalba moterims krizinio nėštumo situacijose, gali kurti tam skirtą fondą, o ne siekti įteisinti šį verslo pasiūlymą valstybės lygiu. Mūsų patirtis rodo, kad moterys, patiriančios krizę, dažniausiai nori ne nutraukti nėštumą, o greičiau išsivaduoti iš nepakeliamos įtampos ir spaudimo, kurį patiria iš aplinkos,“ – dalijosi patirtimi Krizinio nėštumo centro vadovė ir viena iš įkūrėjų Zita Tomilinienė, primindama, kad abortas žaloja ir pačią moterį, o Lietuvoje iki šiol nėra sukurta nacionalinė krizinio nėštumo pagalbos sistema, todėl taip reikalinga pagalba šiuo metu gula tik ant NVO pečių.
Lietuvos šeimos centro vadovė Jurgita Salinienė ragino neignoruoti psichologinės pagalbos poreikio, su kuriuos kartais susiduria šeimos ir moterys: „Esant didelei emocinei įtampai, patiriant krizę, žmogui sunku priimti sprendimus, todėl svarbu pirmiausia spręsti konkrečias krizės priežastis ir suteikti laiko ramiai įvertinti bei apsvarstyti visus galimus pasirinkimus.“
Lietuvos gydytojų asociacijos „Už gyvybę“ pirmininkė Eglė Markūnienė atkreipė dėmesį į RS keliamas grėsmes medikų sąžinės ir žodžio laisvei bei priminė, kad prieš aborto procedūrą vis dar pacientės negauna visos informacijos. „Medicininėje formoje, kuri pasirašoma prieš atliekant abortą, įrašyta formuluotė – pašalinamas gimdos turinys. Tai nėra tiesa ir tai neatitinka informuoto sutikimo principo,“ – pabrėžė ji.
Savo balsą susitikime išsakė ir jaunimas. Ateitininkų federacijos atstovė Greta Plaskovičiūtė pabrėžė, kad Lietuvos ateitis – vaikai. „Mes, jaunimas, turime energijos ir ryžto, o jūs, Seimo nariai – patirties ir įrankius veikti. Suremkime pečius kartu dėl mūsų Tėvynės,“ – ragino ji, pridurdama, kad kartu su gyvybės apsauga būtina puoselėti šeimos ir tautiškumo vertybes.
Susitikime buvo aptarta jaunimo įsitraukimo į politinius procesus svarba, ugdymo turinio trūkumai, tėvų teisių užtikrinimo klausimai, Gyvenimo įgūdžių programos problematika bei kitos aktualijos.
Taip pat kelti klausimai, ar priėmus tokį RSĮ nebus stigmatizuota ar kitaip suvaržoma pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų, teikiančių pagalbą krizinio nėštumo atvejais ir raginančių besilaukiančioms moterims neskubėti nutraukti nėštumą, apsvarstyti kitas alternatyvas veikla? Ar nebus ribojama Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos žodžio ir informacijos sklaidos laisvės bei 26 straipsnyje įtvirtintos tikėjimo ir sąžinės laisvės?
Susitikimo dalyviai sutarė periodiškai organizuoti panašius dialogo susitikimus, kad būtų galima nuosekliai aptarti aktualius klausimus, išgirsti pasiūlymus ir stiprinti bendrą veikimą šeimos politikos srityje.
Susitikime dalyvavo 7 NVO organizacijų atstovai: Eglė Markūnienė (LGA Už žmogaus gyvybę pirmininkė), Zita Tomilinienė ir Simona Nevierienė (VšĮ Krizinio nėštumo centras), Diana Karvelienė (Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga ir Laisvos visuomenės institutas), Gediminas Plečkaitis ir Greta Plaskovičiūtė (Ateitininkų federacija), Kęstutis Mikolajūnas (Lietuvos tėvų forumas), Jurgita Salinienė (Lietuvos šeimos centras), Ingrida Jazgevičienė (Kauno šeimos centras), Simonas Streikus (VšĮ ,,Tiesa išlaisvina“), Antanas Urma (ProLife Europe).
