Vokietijos vyskupai paskelbė naujas gaires, leidžiančias palaiminti poras nepriklausomai nuo jų lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos, taip pat numatančias galimybes toliau dirbti Bažnyčioje dvasininkams, nutraukusiems kunigo tarnystę tiek dėl heteroseksualios, tiek dėl homoseksualios partnerystės.
Balandžio 23 d. (ką tik mirus popiežiui) išplatintame Vokietijos vyskupų konferencijos (DBK) ir Vokietijos katalikų centrinio komiteto (ZdK) pranešime teigiama, kad šios gairės nutolsta nuo anksčiau vyravusio visiško palaiminimų atmetimo toms poroms, kurios negali sudaryti bažnytinės santuokos. Gairės taip pat atveria kelią palaiminimams translyčių asmenų poroms, neapsiribojant vien lytine orientacija.
Šios nuostatos pateikiamos vadove „Apie pagarbų elgesį su kunigais, palikusiais tarnystę dėl partnerystės klausimo“, kuris skirtas nebenorintiems gyventi laikantis celibato. Dokumente pažymima, kad nuo 2022 m. lapkričio įsigaliojusios bažnytinės tarnystės taisyklės neberiboja Bažnyčios darbuotojų gyvenimo būdo, tad ir laicizuoti kunigai gali dirbti parapijose, įvairiose bažnytinėse struktūrose nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties ar seksualinės tapatybės.
Vyskupai pabrėžė, kad tokios poros – nesusituokusios Bažnyčioje, išsiskyrusios ir pakartotinai susituokusios, taip pat tos pačios lyties ar translyčių asmenų poros – yra natūrali visuomenės dalis. Daugelis jų esą nori palaiminimo kaip padėkos už meilę ir tikėjimo įkvėpto siekio ją puoselėti išraiškos.
Tradicinis mokymas tampa nebepriimtinas
Nors gairės remiasi popiežiaus Pranciškaus dokumentu Fiducia supplicans (2023 m.), kuriame leidžiami neliturginiai palaiminimai tos pačios lyties poroms, Vokietijos gaires kai kas vertina kaip žengiančias toliau nei leidžiama – ypač dėl leidimo palaiminti translyčių asmenų poras ir dėl to, kad tokius palaiminimus galėtų teikti ne tik kunigai, bet ir pasauliečiai, turintys vyskupo įgaliojimą.
Tuo tarpu katalikų LGBTQ+ teisių grupė Out in Church šias gaires kritikavo kaip vis dar išlaikančias „antrojo lygio palaiminimo“ nuostatą ir teigė jas įrodančias, kad tradicinis mokymas tampa nebepriimtinas ir turi būti keičiamas. Grupės teigimu, tai yra diskriminacija, pridengta pastoracine kalba ir išoriškai pateikta kaip įtraukumas.
Celibatas „laužo mums sprandą”
Tuo pačiu laikotarpiu visuomenėje dėmesio sulaukė ir žinomo Miuncheno kunigo Rainerio Maria Schießlerio (Rainerio Marijos Šislerio) pareiškimai. 64 metų dvasininkas, rašytojas ir televizijos veidas atskleidė, kad jau 30 metų gyvena poroje su savo namų tvarkytoja, su kuria jį sieja ir seksualiniai santykiai.
Pasak jo, celibato pažeidimas nėra kunigo nesėkmė: „Mes esame vienas kitam, rūpinamės vienas kitu ir kartu senstame. Celibatinis gyvenimas nereiškia pasmerkimo vienatvei.“ Jo nuomone, seksualiai aktyvus vyras, gyvenantis santuokiniuose santykiuose, taip pat gali būti labai geras kunigas.
Schießleris pasisako už privalomo celibato atšaukimą, teigdamas, kad tai nėra tikėjimo dogma, o tik lotynų apeigų Bažnyčios struktūrinė nuostata, kurią galima keisti. „Tai laužo mums sprandą – prarandame gerus ganytojus“, – pridūrė jis.
Iki šiol lotynų apeigų katalikų kunigai, nusprendę tuoktis, privalo atsisakyti kunigystės. Naujosios Vokietijos vyskupų gairės gali lemti didesnę diskusiją apie šių reikalavimų pritaikymą ir tikėjimo bendruomenių pasirengimą dialogui dėl kunigystės ir gyvenimo būdo suderinimo.
