Vokietijoje protestantų pastorius atsisakė pakrikštyti dešimtmetę mergaitę, nes jos tėvai – tos pačios lyties, pranešė „CNE News”.
Netfeno Trejybės evangelikų reformatų bažnyčios pastorius Berndas Münkeris (Berndas Miunkeris) pareiškė, kad nekrikštys mergaitės, kurios jos tėvai gyvena ne pagal Dievo nurodymus, praneša „Idea”. Tai patvirtino Zygeno-Vitgenšteino protestantų bažnyčios apygarda.
Pastoriaus B. Münkerio sprendimas reiškė, kad mergaitė turės laukti krikšto, kol jai sukaks 14 metų, t. y. iki amžiaus, kai ji gali pati pasirinkti priimti sakramentą.
Visgi, gėjų pora mergaitę nuvežė į kitą parapiją, kur ji buvo pakrikštyta Velykų pirmadienį, o, kaip praneša „Idea”, ją krikštyti atsisakęs pastorius nesulaukė palaikymo iš savo bažnytinės apygardos.
Zygeno-Vitgenšteino apygarda sakė atsiribojanti nuo krikštyti atsisakiusio pastoriaus veiksmų
„Krikštas reiškia, kad žmogui pažadama Dievo meilė ir palaiminimai be jokių išankstinių sąlygų”, – teigė apygarda savo pranešime.
Ji pabrėžė, kad jei vaikas yra jaunesnis nei 14 metų, tėvai turi nuspręsti, ar jis bus pakrikštytas. Jų prašymas gali būti atmestas tik tam tikromis aplinkybėmis, kurias reglamentuoja bažnytinė tvarka. O pastarajame nėra parašyta, kad šeimos gyvenimo būdas yra pagrindas atsisakyti suteikti sakramentą.
Vaikas dėl tokių „tėvų” nekaltas. Tapęs pilnamečiu, supras kokiu nori būti. Būti kažkuo, iš tikrųjų juo nebūnant – tai būti tik girdėjus apie laisvo paukščio sparnus, kuriam atimta teisė skristi.
Apygarda pamiršo Dievo įsakymus ir tėvų įsipareigojimus vaiką ugdyti krikščioniškai. Kaip tokia gėjų pora išugdys vaiką krikščioniškai, jeigu jie gyvena laužydami šeštą Dievo įsakymą? Pastorius teisus.
Iš vienos pusės tokia pora yra antikrikščioniška, bet vaikas tai turi ir mamą, jis žmogus ir turi teisę turėti sielos išganymą.
Bet krikstas juk negarantuoja isganymo. Juk ir pakrikstytieji keliauja i pragara, pasak Fatimos Dievo Motinos, daugiausiai del istvirkimo nuodemiu.
Mergaitė juk turėtų krikšto tėvus, kurių pareiga ir būtų auklėti katalikiškai… Manau, kad vaikas nekaltas dėl „tėvų” nuodėmingumo.