Protodiakonas – tai vyresnysis Romos Katalikų Bažnyčios kardinolų diakonų ordino narys. Šis titulas įgauna ypatingą svarbą konklavos metu, kai būtent protodiakonui tenka garbė paskelbti visam pasauliui apie naujojo popiežiaus išrinkimą.
Tai įvyksta Šv. Petro bazilikos centrinėje lodžijoje Vatikane, kai naujai išrinktasis popiežius priima išrinkimą ir pasirenka pontifikalinį vardą. Protodiakonas išeina prieš laukiančią minią ir ištaria žodžius: „Annuntio vobis gaudium magnum: Habemus Papam…“, skelbdamas naujojo Šventojo Tėvo vardą.
Istoriškai protodiakonas atlikdavo ir kitas svarbias liturgines pareigas – jis buvo tas, kuris uždėdavo naujajam popiežiui palijų ir karūnuodavo jį popiežiškąja tiara. Visgi nuo 1978 metų, kai popiežius Jonas Paulius I atsisakė karūnacijos ir pasirinko kuklią inauguracijos ceremoniją, karūnavimo privilegija liko nebepraktikuojama. Tačiau protodiakonas ir šiandien tebėra tas, kuris per inauguraciją naujajam popiežiui uždeda palijų.
Be to, veikdamas Šventojo Tėvo vardu, protodiakonas įteikia palijų metropolitams – arkivyskupams, vadovaujantiems bažnytinėms provincijoms, arba jų atstovams.
Kardinolai skirstomi į tris laipsnius: vyskupų, presbiterų ir diakonų. Diakonų laipsniui priklauso dažniausiai tie kardinolai, kurie tarnauja Romos Kurijoje ar atlieka specialias užduotis. Protodiakonu tampa tas, kuris ilgiausiai priklauso diakonų ordinui ir dar neperėjo į presbiterų ordiną. Pasiekęs dešimt metų diakonato, kardinolas gali pareikšti norą pereiti į presbiterių ordiną. Šiuo principu dabartinis protodiakonas pareigas perėmė 2024 m. liepą, kai trys vyresnieji kardinolai diakonai pasinaudojo šia teise.
Dabartinis protodiakonas – 73 metų kardinolas Dominique François Joseph Mamberti. Būtent jis ištars žodžius „Habemus Papam“ ir paskelbs išrinktąjį popiežių.
Dominique Mamberti gimė 1952 m. Marakeše (Marokas), kur jo tėvas, Korsikos kilmės prancūzas, dirbo Prancūzijos gynybos sistemoje. Netrukus šeima grįžo į Prancūziją – iš pradžių į Vico Korsikoje, vėliau į Belfortą.
Kunigu įšventintas 1981 m., Mamberti studijavo kanonų teisę Popiežiškajame Grigaliaus universitete bei diplomatiją Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje. Nuo 1986 m. jis dirbo Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje – Libijoje, Alžyre, Tunise, Čilėje. 1993–1997 m. buvo Šventojo Sosto Nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų Niujorke patarėjas.
2002 m. popiežius Jonas Paulius II paskyrė jį tituliniu Sagonos arkivyskupu ir nuncijumi Sudane bei apaštališkuoju delegatu Somalyje. Vėliau, jau popiežiaus Benedikto XVI pontifikato metu, Mamberti tapo Valstybės sekretoriato sekretoriumi santykiams su valstybėmis. 2015 m. popiežius Pranciškus jį pakėlė į kardinolus.
Šiuo metu jis eina Apaštalinio signatūro – aukščiausio Bažnyčios tribunolo – prefekto pareigas. Po to, kai trys vyresnieji kardinolai 2024 m. liepos mėnesį perėjo į presbiterių ordiną, Mamberti automatiškai tapo naujuoju protodiakonu.
Balandžio 30 dieną, vadovaudamas paskutinėms Novendialių – devynių gedulo dienų – Mišioms už mirusį popiežių, kardinolas Mamberti pamoksle pasidalijo asmeniniu liudijimu: „Buvau šalia jo per Velykas – šioje bazilikoje, Palaiminimų lodžijoje, buvau liudininkas jo kančios, bet dar labiau – jo drąsos ir ryžto tarnauti Dievo tautai iki pat galo.“
Kai virš Siksto koplyčios pakils balti dūmai, ženklinantys popiežiaus išrinkimą, tūkstančiai žmonių Šv. Petro aikštėje ir milijonai žiūrovų visame pasaulyje lauks Dominique’o Mamberti žingsnių į Palaiminimų lodžiją. Būtent jo balsas paskelbs visam pasauliui, kad Katalikų Bažnyčia turi naują popiežių.
