Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas švenčia 60-ies metų jubiliejų

Šiandien Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas švenčia savo 60-ies metų jubiliejų. Šia proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Vilniaus arkivyskupą metropolitą:

„Jūsų tikėjimas, tarnystė ir pavyzdys šiuo nelengvu laiku yra labai svarbus vilties ženklas daugeliui žmonių. Dėkoju, Jūsų Ekscelencija, už dvasinę lyderystę ir daugybę socialinių bei labdaros iniciatyvų, kurias šiandien vykdo Bažnyčia, svariai prisidėdama prie bendrojo visuomenės gėrio“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.   

Prezidentas palinkėjo arkivyskupui sveikatos, stiprybės ir kantrybės nelengvame, bet prasmingame ganytojiško pašaukimo kelyje.

G. Grušą pasveikino ir Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija: „Šiandien mūsų ganytojas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas švenčia savo 60-ies metų jubiliejų! Nuoširdžiai sveikiname ir dėkojame Dievui už arkivyskupo gyvybės dovaną! Nuotaikingas seminaristų sukurtas sveikinimas, kurio fone seminaristų choro atliekama giesmė!“

Prie visų sveikinimų prisideda ir Laikmetis.lt komanda. Linkime arkivyskupui Šventosios Dvasios dovanų gausos ir Gailestingumo Motinos užtarimo!

Biografija

Grušas Gintaras Linas gimė 1961 rugsėjo 23 d., Vašingtone (JAV). 1983 baigė Kalifornijos universitetą (matematiką ir informatiką) Los Andžele. Iki 1989 dirbo International Business Machines Corporation techniniu konsultantu. Dalyvavo lietuvių išeivijos organizacijų veikloje; 1983–87 Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys, 1985 Pabaltijo taikos ir laisvės ryžto žygio organizacinio komiteto vienas pirmininkų, 1987–88 Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso Australijoje, 1991 – Pietų Amerikoje organizacinio komiteto narys. 1992–93 Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje komiteto generalinis sekretorius.

Vėliau studijavo Romoje Šv. Bedos kolegijoje ir gyveno Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje. Baigė Šv. Tomo Akviniečio universitetą (1994 teologiją, 2001 įgijo bažnytinės teisės daktaro laipsnį) Romoje ir įšventintas kunigu. 2003 tapo monsinjoru.

Gintaras Linas Grušas / Vilniaus arkivyskupijos kurijos archyvas

1994–97 ir 2002–10 Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius. 2001–03 Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius.

2010 konsekruotas vyskupu ir tapo kariuomenės ordinaru. 2013 paskirtas Vilniaus arkivyskupu metropolitu.

Nuo 2014 Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, 2017 išrinktas Lietuvos vyskupų konferencijos Visuomenės informavimo priemonių komisijos pirmininku. Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (2015). Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi (2017).

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

38 KOMENTARAI

  1. Nereikia pamiršti kardinolo Bačkio protekcijos, Grušas vikaru ar klebonu niekada parapijoje nebuvo, atvyko iš Amerikos.. Bačkio kvietimu, Bedos kolegijoje gyveno, bet nestudijavo, o vietiniai kunigai visdėlto liko nuskriausti negavę ganytojo iš savųjų tarpo. Liko 15a metų.

    • Jeigu susirgo ir nemirė, reiškia, skiepas padėjo. Skiepai apsaugo (ir tai ne 100%) nuo sunkių ligos formų ir nuo mirties nuo šito viruso.

      • Tai jeigu skiepas neapsaugo nei nuo susirgimo, nei nuo viruso nešiojimo, nei nuo koronos platinimo, tik nuo sunkios ligos ir mirties, tai kodėl reikia skiepytis vaikams ir jaunimui, kurie ir taip nei sunkiai serga, nei miršta nuo koronos, kam tada reikalingi GP, jeigu ir paskiepytieji, ir nepaskiepytieji gali būti koronos platintojai ir nešiotojai.

        Ir dar sklinda kalbos, kad Grušas labai norėjo GP bažnyčiose, bet tam pasipriešino visi kiti Lietuvos vyskupai. Gal todėl ir gavo dovanų savo jubiliejui koroną nuo Viešpaties.

      • apsaugojo mane „nuo sunkių ligos formų ir nuo mirties nuo šito viruso“? Aš sirgau sunkiai, bet be jokio skiepo. (Beje, ir be medikų.) Tai pagal Jūsų logiką dabar turėčiau reziduoti anapusiniame pasaulyje.

  2. Amerikos pilietis, tiesa dave ir Lietuvos, o Lietuviai negali gauti antros pilietybes , privalo atsisakyti Lietuvos. O uz kokius nuopelnus Lietuvai Vytauto ordina gavo?

  3. Laikmetis G. Grušui linki Gailestingumo Motinos užtarimo.
    Kiekvienoje Lietuvos vyskupijoje Lietuvos vyskupai myli savo vyskupijos popiežių karūnuotas Marijas ir per mažuosius atlaidus Šv. Mišias visuomet aukoja vyskupai. Deja, Vilniuje, vadovaujant amerikonui, situacija visiškai priešinga. Yra trys vyskupai ir nei vienas nedalyvauja Aušros vartų Gailestingumo Motinos mažuosiuose atlaiduose, vykstančiuose kiekvieną mėnesį. Tai didžiausias įžeidimas Gailestingumo Motinėlėi. Ir dar lyg to būtų mažai, nuo sekančio mėnesio per mažuosius atlaidus Aušros vartų koplytėlėje Mišios panaikintos 9 val ryte, taip pat jau yra panaikintos ir sekmadienio Šv. Mišios 9,30 Aušros vartų koplytėlėje. Dar galima pridurti, kad šis Gružo paskirtas kleobonas panaikino visuomet ten vykusią 40 val Švenčiausiojo adoraciją už Lietuvą per Didžiuosius Aušros vartų atlaidus ir vietoj to atlaidų metu atidaro kavinę.

    • Kad tie, kurie negimė ir tik vėliau atvykę į Lietuvą, neturi savyje meilės šv. M. Marijai. O gaila. Gaila, kad tokie dalykai darosi. Kas patyrė jos globą ir pagalbą sunkumuose, tas ją gerbia ir myli iki pat mirties. Ji yra tikra mūsų dvasinė Motina, kuri ir tik ji gali mus nuvesti į Jėzaus Širdį.

      • Tikrai pritariu. O dar prisiminus, kaip Vilniaus vyskupai visur Gailestinguoju Jėzumi naudojasi savo garbei ir šlovei ir dangsto Jėzaus gailestingumu visas savo nesąmones ir modernizmus. O juk Gailestingąjį Jėzų mes turime būtent dėl Gailestingumo Motinos malonių.
        1925 metais Šv. MARIJA Faustina atvyko į Varšuvą, prašėsi priimama į įvairius vienuolynus, bet visur jai buvo atsakyta. Ji buvo priimta būtent į GAILESTINGUMO MOTINOS vienuoliją (Congregatio Sororum Beatae Mariae Misericordiae (lot) Zgromadzenie Sióstr Matki Bożej Miłosierdzia (lenk)). Po kelių metų 1927 m. Vilniuje popiežiaus dekretu Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslui buvo suteiktas GAILESTINGUMO MOTINOS vardas. 1933 metais Šv. Marija Faustina atvyksta į Vilnių, o 1935 metais per Atvelykį Gailestingojo Jėzaus paveikslas pirmą kartą viešai parodomas Aušros vartuose.
        „Turbūt viskas kyla iš Gailestingiausiojo Jėzaus, bet visos mums skirtos malonės ateina per Marijos rankas“. (pal. kun. M. Sopočka).
        „Tai nebuvo atsitiktinumas, kad visame pasaulyje garbinamas, malonėmis garsus Gailestingiausiojo Išganytojo paveikslas pirmą kartą buvo viešai parodytas pirmąjį sekmadienį po Velykų (1935 m. balandžio 28 d.) prie Gailestingumo Motinos kojų, kad Jinai jį tarsi pripažintų ir kitus prie jo pakviestų. Taigi dar labiau sutvirtinkime mus su Gailestingumo Motina siejančius saitus ir atsakykime jai beribiu pasitikėjimu“. (pal. kun. M. Sopočka).
        „Tai Ji į mūsų lūpas įdėjo žodžius: JĖZAU, PASITIKIU TAVIMI ir atitolino amžinosios baisios bausmės akimirką“ (pal. kun. M. Sopočka)..

      • Šv. Marija Faustina buvo labai pamaldi, pasiaukojusi ir atsidavusi Dievo Motinai ir jos Nekaltajam Prasidėjimui. Apie tai galime suprasti iš jos Dienoraščio 32, 33, 40, 79, 330, 561, 568, 625, 686, 798, 805, 840, 874, 915, 1097, 1114, 1388, 1412-1415 ištraukų.
        Popiežius Jonas Paulius II, kuris įvedė visuotinę Bažnyčios šventę, Gailestingumo sekmadienį ir kanonizavo Šv. Faustiną, taip pat buvo labai atsidavęs Aušros Vartų Gailestingumo Motinai.
        „1978.X. 16 popiežiumi išrinkus Krokuvos kardinolą Karolį Voitylą, jis, jau Jonas Paulius II, savo buvusią kardinolišką beretę padovanojo Aušros Vartų Gailestingumo Motinai. O Lietuvos vyskupams lankantis Romoje, 1983.IV.22 Šv. Tėvas, nusiėmęs nuo galvos baltą beretę, taip pat ją padovanojo Aušros Vartų Marijai.“ (R. Skrinskas)
        Akivaizdu, kad Gailestingasis Jėzus ir visa, kas susiję su Šv. Faustinai apreikštu Dievo Gailestingumu, gimė būtent iš Gailestingumo Motinos ir Aušros vartai yra Naujasis Gailestingasis Betliejus. Už Dievo Gailestingumą, apreikštą šv. Marijai Faustinai, turime ypatingai dėkoti Gailestingumo Motinai.

        • Jums už labai vertingas žinias. Ir tikrai liudiju visu savimi, kad Marijos globa yra pati saugiausia šioje žemėje. O pati galingiausia malda yra Rožančius.

        • Kitu du popieziai Pijus XII ir sv. Jonas XXIII buvo uzdraude faustynos kulta, tik lenkas ji istrauke i sviesa ir paskelbe.. bet lenku warsavoje tikresnis, nei litvinu vilniuje..

    • Palinkekite geriau kadenolio kepures, kai emeritas gavo, o siram nedave, nors taip stengesi itikti, kad net i Kauna nevyko, nei jis nei jo dvaras sveikinti emerito gavus priza, uztat dabar isleke i uzsieni, pas papa, kad pastebetu, ne veltui jam broliai ir seserys musulmonai, kuriu taip neileidzia i Lietuva katalikai, o prasmukusius, numete selpti caritui ir parapijoms, kad tik pamatytu papa koks jis geras,

  4. Grušas — turbūt vienintelis Lietuvos vyskupas, dalyvavęs charizminame katalikų judėjime.
    Todėl vyskupu jį paskyrė Šventoji Dvasia 🙂
    Tegu Ji niekad jo neapleidžia!

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis