Birželio 1 d. Panevėžio rajone esančiuose Vadokliuose vyks Tėvo dienai skirtas renginys, kuriame numatyta Švč. Sakramento adoracija, šv. Mišios ir koncertas. Daugiausia dėmesio sulaukė viena iš programos dalių – liudijimas apie tėvystę, kurį sakys Lietuvoje žinomas vedinės kultūros atstovas Anantara Dasas. Sprendimas pakviesti kitai religinei tradicijai priklausantį lektorių sukėlė diskusijas socialiniuose tinkluose.
Vadokliai – nedidelis miestelis (pagal 2021 m. gyventojų surašymo duomenis gyveno apie 460 žmonių) Panevėžio rajone, žinomas dėl gyvos bendruomenės, aktyvios parapijos ir nuoširdžių iniciatyvų. Čia kasmet rengiamos įvairios šventės, į kurias įtraukiami tiek vietos gyventojai, tiek svečiai iš kitų miestų.
Šiemet Tėvo diena sujungia dvasinį ir kultūrinį turinį – nuo adoracijos ir šv. Mišių iki liudijimo bei koncerto.
„2025 m. birželio 1 d. Vadoklių kultūros centras ir Vadoklių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia kviečia Jus – mažus ir didelius, jaunus ir senus, o ypač Tėvus – švęsti Tėvo dieną drauge su indu mąstytoju Anantara Dasu, kuris yra žmogus, vyras ir tėtis,” – rašoma feisbuke patalpintame skelbime.
Vienai parapijos paskyros lankytojai pareiškus pasipiktinimą tokio svečio kvietimu komentavimo funkcija buvo atjungta.
Kas yra Anantara Dasas?
Minimas „indų mąstytojas” viso labo yra lietuvių višnaizmo išpažinėjas (krišnaitas) Anantara Dasas, kurio civilinis vardas -Algis Razminas. Anantara Dasas – tai dvasinis vardas, kuriuo prisistato, pasak jo svetainės, lektorius, šeimos vyras, dvasinio sąmoningumo mokytojas ir viešas kalbėtojas. Šis vardas kilęs iš sanskrito: „Anantara“ reiškia „nuolat besiplečiantis, palaikantis ir viską žinantis“, o „das“ – „Dievo ir visų gyvų būtybių tarnas“.
Jis aktyviai skaito paskaitas apie šeimą, santykius, laimę, vyro ir tėvo atsakomybę, dalinasi savo patirtimi socialiniuose tinkluose, veda renginius visoje Lietuvoje. Nors jo veikla susijusi su vedinės pasaulėžiūros principais, Anantara pabrėžia, kad yra šeimos žmogus ir kalba universaliomis žmogiškomis temomis.
Be to, Anantara Dasas skaito paskaitas ir veda seminarus apie dvasinį tobulėjimą, santykius, laimę, karmą, reinkarnaciją, sveikatą ir kitas gyvenimo temas. Jis taip pat konsultuoja žmones individualiai, padėdamas spręsti asmenines ir šeimos problemas.
Jis yra susijęs su vedinės kultūros sklaida Lietuvoje ir remia įvairias iniciatyvas, tokias kaip šventyklos „Dvaraka“ išlaikymas, vedinio darželio ir mokyklos kūrimas bei dvasinės literatūros leidyba. Anantara Das veikla finansuojama iš aukų.
Klebonas: jis – ne politikas, ne šoumenas, o mąstytojas
Sprendimas kviesti višnaizmo atstovą kalbėti sukėlė nemažai diskusijų socialiniuose tinkluose – kai kurie kritikuoja, kad kitos religijos atstovas kviečiamas kalbėti katalikų. Vadoklių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios klebonas Raimondas Kazlauskas ramina – kviečiamas žmogus ne pamokslauti, o liudyti apie tėvystę.
„Komentarų neskaitau, pats jų nerašau ir nesivadovauju tuo, ką rašo žmonės, kurie nei buvo renginyje, nei žino, apie ką jis. Jei komentuoja nepaklausę – tai bukagalvių tautos bruožas. Pirmiausia atvažiuokit, paklausykit, o tada rašykit“, – rėžė klebonas.
Pasak jo, tėvystės tema nėra tik kurios nors vienos religinės tradicijos monopolis. „Kodėl negalima paklausyti žmogaus iš kitos tradicijos? Ką blogo, jei kalbės apie tai, ką reiškia būti vyru, tėvu, šeimos žmogumi? Visos religijos vienaip ar kitaip moko moralės. Ir budizme yra tam tikrų dešimties Dievo įsakymų atitikmenų – tik kitaip suformuluoti.“
Klebono teigimu, dažnai užmirštame, kad svarbiausia yra žmogaus patirtis ir liudijimas, o ne formalus priklausymas vienai ar kitai konfesijai. „Ar tik kunigai ir vienuolės gali kalbėti apie Dievą ir šeimą? Kodėl nepaklausyti, kokias vyro, motinos pareigas mato kiti? Juk dažnai mes patys nieko apie tai nežinom, tik komentuojam.“
Klebonas atkreipia dėmesį, kad svečias kviečiamas ne kaip dvasinis autoritetas, bet kaip sąmoningas tėvas, pasidalinsiantis asmenine patirtimi. „Jis žmogus, vyras ir tėtis. Kalbės ne apie religiją, o apie tai, ką reiškia būti atsakingu tėvu. Ne politikas, ne šoumenas, o mąstytojas. Ar tai blogai?“
Atsakydamas į kai kuriuos paniekinančius atsiliepimus apie provincijos žmonių iniciatyvas, klebonas pabrėžia: „Kaimas, kuriame dirbu, nėra atsilikęs. Čia gyvena šviesūs žmonės. Jie domisi, mąsto, ieško. Ir nori nešabloninių atsakymų – todėl kviečiame žmones, kurie turi ką pasakyti.“
Pokalbio pabaigoje dvasininkas kviečia susidaryti nuomonę ne iš gandų ar komentarų: „Paklausykit gyvai – ir tada rašykit. O jei iš anksto nusprendžiat, kas yra gerai, o kas blogai, gyvenat ne tiesa, o apkalbom. Toks lygis – žemiau net to, ką kai kas vadina kaimo lygiu.“
Nieko nežinojo
Panevėžio vyskupijos generalvikaras kun. Eugenijus Styra, paklaustas apie renginį Vadokliuose ir jame dalyvausiantį Anantarą Dasą, teigė apie tai nieko nežinojęs ir neslėpė savo nustebimo. „Gal vyskupas ir žino, negaliu pasakyti”, – kalbėjo kurijos atstovas.
Primename, kad Katalikų Bažnyčios katekizmas moko, kad Bažnyčia vertina tai, kas kitose religijose yra gera ir teisinga – kaip savotišką „parengimą Evangelijai“: „Visa tai, kas kitose religijose yra gera ir tikra, Bažnyčia laiko parengimu Evangelijai ir ‘dovana to, kuris apšviečia kiekvieną žmogų, kad pagaliau pasiektų gyvenimą’.“ (KBK 856)
Tačiau tuo pat metu Bažnyčia realistiškai vertina ir žmonių ribotumą bei nuodėmingumą. Praktikuodami religiją, žmonės ne visada išvengia klaidų ar iškraipymų: „Žmonės, piktojo suvedžioti, būna pasidavę tuštiems apmąstymams ir išmainę Dievo tiesą į melą, tarnaudami kūriniams, o ne Kūrėjui, arba, be Dievo gyvendami ir mirdami šiame pasaulyje, neapsaugoti nuo kraštutinės nevilties.“ (KBK 844)
Pagal šios hinduizmo krypties mokymą vaikai laikomi Dievo patikėtais, kuriuos reikia padėti išlaisvinti iš materialios būties. Rekomenduojama nuo mažens mokyti Harė Krišna mantrą, išvalyti mitybą (vegetarišką), ugdyti nuolankumą ir pasiaukojimą. Nerekomenduojama skatinti pasaulietinių ambicijų – svarbiausia bhakti (ryšio su dievybe) kelias.
Krišnaizmas remiasi politeistine ar panteistine pasaulėžiūra, kurioje Krišna laikomas aukščiausia dievybe tarp daugelio, o žmogaus tikslas – susilieti su dieviškumu ar išsilaisvinti iš gimimų rato. Bažnyčia aiškiai perspėja apie pavojų supainioti religijas ar maišyti jų praktiką, nes tai iškraipo Evangelijos tiesą, tad bandymai derinti, pavyzdžiui, katalikybę ir krišnaizmą, prieštarauja Katalikų Bažnyčios mokymui.
