Vokietijos Kelno katalikų arkivyskupija, laikoma turtingiausia pasaulyje, bet 2024 m. ji tikisi 21 mln. eurų biudžeto deficito, o analitikai nesėkmės priežastį įžvelgia mažėjančiose parapijose ir sparčiai silpnėjančioje ekonomikoje.
Kelno arkivyskupija sausio 29 d. paskelbė nerimą keliantį pareiškimą apie 2024 m. gresiantį beveik 21 mln. eurų biudžeto deficitą dėl vis didėjančių ekonominių sunkumų, ištikusių Vokietijos Bažnyčią.
Ši šalis daugelį metų buvo laikoma katalikų pasaulio ekonominiu bastionu, o Kelno arkivyskupija, turtingiausia Vokietijos ir viso pasaulio arkivyskupija, teikianti dvasinę globą 1,73 mln. katalikų – didžiausiai šalies bendruomenei.
O dabar arkivyskupija savo 2024 m. ekonominį planą išdėstė ataskaitoje, kurioje atvirai skundžiasi “mažėjančiu parapijų gyventojų skaičiumi ir nuolat silpnėjančia ekonomika”.
Bažnyčios mokestis tebėra svarbiausias Vokietijos vyskupijų pajamų šaltinis. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje (labiausiai urbanizuotoje Vokietijos žemėje, kurioje yra 9 iš 20 didžiausių šalies miestų, įskaitant Kelną) katalikai moka 9 % bažnytinį mokestį, kuris papildo jų pajamų mokestį. Šį bažnytinį mokestį renka žemės mokesčių tarnyba, kuri 3 % mokesčio sumos pasiima už “sunkų darbą”, o likusią dalį perveda vyskupijoms.
Bažnyčios mokestis visada buvo skaudi ir prieštaringa tema, nes vienintelis būdas pakrikštytiems katalikams jo atsisakyti – oficialiai pasitraukti iš Bažnyčios, po to jie netenka visų teisių priimti sakramentus, eiti bažnytines pareigas, taip pat krikštatėvių teisių.
Bažnyčia Vokietijoje 2022 m., t. y. paskutiniais metais, kurių duomenys yra prieinami, gavo rekordines 6,85 mlrd. eurų bažnytinių mokesčių sumas. Tais metais pasiektas ir kitas, tamsesnis rekordas – iš Bažnyčios oficialiai pasitraukė 522 821 Vokietijos katalikas, t. y. daugiau nei pusė milijono.
Kelno arkivyskupijoje tais metais Bažnyčią paliko 51 345 katalikai – tai didžiausias tikinčiųjų nutekėjimas tarp Vokietijos vyskupijų.
