Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žmogaus teisių konferencijoje, vykstančioje Varšuvoje, tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ADF International teisininkė Lydia Rider pareiškė, kad Turkijos valdžia sistemingai persekioja krikščionis, prisidengdama „nacionalinio saugumo“ argumentu.
Pasak jos, šimtai užsienio tikinčiųjų buvo deportuoti, o vietos protestantų bendruomenės liko be dvasinių vadovų, praneša ADF International.
„Taikių krikščionių prilyginimas „saugumo grėsmei“ yra įstatymo piktnaudžiavimas ir tiesioginis religijos laisvės pažeidimas“, – pabrėžė Rider.
Ji priminė, kad šie veiksmai jau tapo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nagrinėjimo objektu byloje Wiest prieš Turkiją, kuri gali tapti svarbiu precedentu ginant religijos laisvę Europoje.
Nuo 2020 metų iš Turkijos buvo išsiųsta daugiau nei 200 užsienio krikščionių tarnautojų ir jų šeimų narių – iš viso apie 350 žmonių. Daugelis jų šalyje gyveno dešimtmečius. Vidaus reikalų ministerija jiems priskyrė specialius „saugumo kodus“ – N-82 ir G-87, kurie automatiškai draudžia atvykimą į šalį ir klasifikuoja asmenis kaip „grėsmę nacionaliniam saugumui“.
Vien per 2024 m. gruodžio – 2025 m. sausio mėnesius tokius kodus gavo mažiausiai 35 krikščionys, dėl to daugelis protestantų bendruomenių visoje šalyje neteko savo pastorių ir dvasininkų.
ADF International šiuo metu gina daugiau nei 30 nukentėjusiųjų, ginčydama savavališkus draudimus tiek Turkijos teismuose, tiek EŽTT.
Nors Turkijos Konstitucija garantuoja religijos laisvę, žmogaus teisių gynėjų teigimu, praktikoje situacija yra visiškai priešinga.
- Įvažiavimo draudimai ir deportacijos naudojami kaip spaudimo priemonė prieš krikščionis.
- Teologinės mokymo įstaigos lieka uždarytos: garsioji Chalkio seminarija vis dar neveikia, o protestantiškos teologijos mokyklos neturi teisinio statuso.
- Biblijos mokymas yra uždraustas, tuo tarpu islamo kursai laisvai veikia valstybės priežiūroje.
- Vietos bendruomenės netenka maldos namų – pavyzdžiui, protestantų bažnyčia Bursoje buvo priversta palikti pastatą, kuriame veikė daugelį metų.
Byla Wiest prieš Turkiją laikoma lakmuso popierėliu religijos laisvės ateičiai regione. Ieškovas – JAV pilietis, daugiau kaip 30 metų gyvenęs Turkijoje – netikėtai neteko teisės sugrįžti į šalį, nors jam nebuvo pateikta jokių pažeidimų įrodymų. Jo atvejis simbolizuoja didėjantį spaudimą krikščionims, taikiai praktikuojantiems savo tikėjimą.
„Religijos laisvė neįmanoma, jei tikintieji gyvena nuolatinėje išsiuntimo grėsmėje vien todėl, kad meldžiasi“, – pabrėžė Rider.
ADF International taip pat reikalauja nedelsiant panaikinti diskriminacinius draudimus ir vadinamuosius „saugumo kodus“, taikomus krikščionims vien dėl jų tikėjimo.
Teisių gynėjų vertinimu, augantis religinis nacionalizmas Turkijoje sukėlė sisteminius apribojimus visoms nemusulmoniškoms bendruomenėms – nuo kliūčių pamaldoms ir religinio švietimo iki nuolatinės valstybės kontrolės ir deportacijų.
Organizacija pabrėžia, kad religijos laisvė yra kiekvienos laisvos visuomenės pamatas, o jos apsauga turi išlikti tarptautinės bendruomenės prioritetu.
