REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Tomas Viluckas. Ar gali Trumpas patekti į dangų?

Kartais atrodo, kad žmogaus protas, nedaug pažengęs nuo pirmykščių laikų, tebėra linkęs supaprastinti sudėtingus reiškinius iki primityvių dichotomijų: „mirtinas priešas – brangus draugas“. Ši viena kryptimi vedanti logika dažnai tampa patogia priemone tiek politikams, tiek žurnalistams.

Neatsitiktinai į tokią schemą jau ilgą laiką bandoma įsprausti ir dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Žvelgiant į mūsų viešą erdvę, socialinių tinklų „burbuliavimus“ aplanko jausmas, kad sukasi sovietinė propagandos mašina –būtent anuomet tiek pagiežos, patyčių, purvo liedavosi ant Laisvojo pasaulio vadovo, kiek dabar pila naujakalbės meistrai.

Supaprastintas mąstymas neleidžia pamatyti platesnio paveikslo. Matmenų yra gerokai daugiau, ir vienas svarbiausių – dvasinis bei religinis.

Štai neseniai duodamas interviu „Fox & Friends“ laidoje Trumpas pasakė, jog tikisi patekti į rojų, jei jam pavyks užbaigti karą Ukrainoje: „Noriu pabandyti patekti į rojų, jei tai įmanoma. Girdėjau, kad man nesiseka – girdėjau, kad esu pačioje žemiausioje vietoje! Bet jeigu pavyks pasiekti taiką Ukrainoje, tai bus viena iš priežasčių, dėl kurių galėčiau ten patekti.“

Šie žodžiai sukėlė audringą diskusijų bangą ir pašaipas, tačiau Trumpo atstovė spaudai Caroline Levitt užstojo prezidentą, teigdama, kad jis kalbėjo visiškai rimtai. Norint suprasti tokius pasisakymus, verta pažvelgti į jo santykį su tikėjimu, kuris, priešingai nei įsivaizduoja skeptikai, yra itin svarbi jo gyvenimo dalis.

Trumpas gimė tikinčioje šeimoje, buvo pakrikštytas Pirmojoje presbiterionų bažnyčioje Niujorke, o vėliau kartu su tėvais lankė Marble Collegiate Church Manhatane. Pasak jo paties, bažnyčios lankymas buvo svarbi šeimos gyvenimo dalis, o tėvai nuo mažumės mokė maldos ir tikėjimo. Didelę įtaką jo pasaulėžiūrai darė protestantų pastorius Normanas Vincentas Peale’as, kurio knyga „Pozityvaus mąstymo galia“ iki šiol yra vienas iš pagrindinių Trumpo skaitinių.

Nuo 2002 m. jo artimiausia dvasinė patarėja yra teleevangelistė Paula White. Ji užėmė svarbų vaidmenį ir pirmosios Trumpo kadencijos metu, vadovaudama iniciatyvoms, susijusioms su tikėjimo ir religine laisve, o vėliau jam vadovaujant įsteigtas specialus „Tikėjimo biuras“ Baltuosiuose rūmuose. Šie žingsniai rodo nuoseklią ir sąmoningą liniją – Trumpas aktyviai siekia įtraukti religiją į politinę darbotvarkę.

Jis neapsiribojo simboliniais gestais, negana to, visi Trumpo žingsniai šia kryptimi yra visiškai sąmoningi, nuoseklūs ir itin energingi. Vos prasidėjus antrajai kadencijai, jis pasirašė kelis įsakus krikščionims svarbiais klausimais, įskaitant draudimą biologiniams vyrams dalyvauti moterų sporte bei malonės suteikimą žmonėms, kurie buvo nuteisti Bideno valdymo metu už protestus prieš abortus.

Trumpas reguliariai konsultuojasi su savo dvasiniais patarėjais; Baltuosiuose rūmuose nuolat vyksta „Maldos susitikimai“ su JAV religinių lyderių dalyvavimu; pirmą kartą per šimtmetį administracijoje veikia Biblijos studijų grupė; įsteigta „Darbo grupė kovai su antikrikščionišku šališkumu ir krikščionių persekiojimu“, vadovaujama generalinės prokurorės Pam Bondi, taip pat Religinės laisvės komisija, Nacionalinė tikėjimo patariamoji taryba ir kitos patariamosios tarybos su religiniais lyderiais.

Jo artimiausia komanda taip pat neatsiejama nuo tikėjimo – viceprezidentas J. D. Vance‘as, Valstybės sekretorius Marco‘as Rubio ir atstovė spaudai Caroline Levitt yra praktikuojantys katalikai, kurie viešai demonstruoja savo religingumą. Plačiai žinoma, kad prieš kiekvieną spaudos konferenciją pastaroji su savo komanda sukalba bendrą maldą, prašydama, jog Dievas padėtų tinkamai perteikti jų žodžius.

Gynybos ministras Pete’as Hegsethas laikomas ortodoksiškai karingo krikščionybės supratimo šalininku, savo knygoje „Amerikos kryžiaus žygis“ rašė: „Mes nenorime karo, tačiau, kaip ir mūsų krikščionių protėviai prieš tūkstantį metų, esame priversti veikti.“

Ne vienas pastebi, kad po pasikėsinimo į jo gyvybę Trumpas dar labiau įsitikino Dievo apvaizdos veikimu ir pradėjo savo misiją suvokti kaip ypatingą pašaukimą. Žinoma, kritikos jis sulaukia nuolat: vieni jį kaltina paviršutinišku, apsimestiniu krikščioniškumu, kiti – religijos naudojimu politiniams tikslams. Tačiau esminis klausimas lieka kitas: ar Trumpas yra „idealus krikščionis“? Žinoma, ne. Bet Jėzus sakė, kad atėjo ne pas teisiuosius, o pas nusidėjėlius. Todėl žodžius, kad taikos siekis Ukrainoje galėtų būti jam išteisinimas Dievo akivaizdoje, turėtume vertinti kaip nuoširdžius.

Tikėjimo, sąžinės ir amžinybės klausimai yra nepalyginamai didesni už laikinas politines ar ekonomines įtampas. Jei nuoširdžiai tikime, kad teisingas ir taikus pasaulis yra geriau nei karas, o kančia, ašaros ir kraujas turi liautis, tuomet yra vilties, kad mūsų maldos – net jei jos kyla iš skirtingų širdžių – bus išgirstos.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte