Liepos 25-27 dienomis į Telšius sugūžėjo krikščioniškosios liaudies kultūros entuziastai ir puoselėtojai, liaudiško giedojimo mylėtojai ir propaguotojai.
Džiugu sutikti bendraminčius. Tad nuo pirmo vakaro skambanti vyskupo Antano Baranausko sukurta „Giedu dainelę“ – tapusi himnu šio renginio dalyviams.
Liepos 26 dieną, kai Motina Bažnyčia mini šventuosius Jaokimą ir Oną, Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko Respublikinė mokslinė konferencija „Liaudiškasis pamaldumas liturginiame parapijos gyvenime“, šis mokslo renginys globojamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos.
Visus dalyvius sveikino Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, ganytojas džiaugėsi, jog giesmininkų taip mylima liaudies giesmė – yra biblinio mąstymo rezultatas ir evangelizacija. Ganytojas palaimino konferencijos dalyvius.
Prasmingu žodžiu į konferencijos dalyvius kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo narė Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė, pabrėždama, kad krikščioniškoji liaudies kultūra yra svarbi mūsų tautos kultūros dalis ir dėkojo, ją mylintiems ir skleidžiantiems. Konferencijos lektoriams ir kolektyvams įteikė padėkos raštus.
Kunigas dr. Andrius Vaitkevičius savo pranešime „Giedojimas – bendruomeniškumą ir bendrystę kuriantis veiksnys“ – priminė, jog Bažnyčios mokymas ypač ragina bendruomeninį giedojimą, kurio puikus pavyzdys yra mūsų liaudiškoji giedojimo tradicija.
Lektorė Gražina Kadžytė dalijosi gausiomis žiniomis ir pavyzdžiais pranešime „Giesmė ir malda „namų bažnyčioje“: kasdienės liaudiškojo pamaldumo raiškos“. Anot prelegentės, giesmė ir malda lydėjo lietuvį nuo namų aplinkos iki kasdienių darbų – kurdama „namų bažnyčią“.
Docentė Rūta Vildžiūnienė kalbėjo apie „Lietuvos etnografinių regionų melodikos sąsajas su žemaitiškų Kalnų giesmių muzikine raiška“. Turiningas pranešimas, pilnas ne tik mūsų etnografinių regionų melodikos subtilybių, bet ir gyvų padainavimų/iliustracijų, kurias konferencijos dalyviai greitai uždainuodavo kartu su pranešėja.
Lina Pudžiuvelytė-Plienienė savo pranešime ieškojo auklėjimo aspektų Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmėse („Auklėjimo aspektai Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmėse“), pasiremdama giesmių tekstais išsamiai pristatė auklėjamuosius aspektus.
Kunigas dr. Saulius Stumbra, šios stovyklos-festivalio idėjos autorius ir organizatorius, savo pranešime kėlė klausimą „Ar Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimo tradicija yra verta UNESCO?“. Prelegentas ne tik kėlė „nepatogius“ klausimus, bet ir ieškojo atsakymų į juos, primindamas ir kviesdamas branginti ir didžiuotis savo krikščioniškąja liaudies kultūra, kuri yra sudėtinė ir labai svarbi tautinės kultūros dalis. Į lektoriaus užduotą klausimą „Ar Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimo tradicija yra verta UNESCO pripažinimo?“ – nuskambėjo audringas „Taip“.
Liepos 27 dieną, Viešpaties dieną, festivalio-stovyklos giesmininkai skubėjo į Telšių šv. Antano Paduviečio katedrą bei Telšių Švč. M. Marijos ėmimo į dangų bažnytėlę giedojimo tarnystei.
Sumos šventosiose Mišiose, Telšių šv. Antano Paduviečio katedroje, giedojo visi dalyviai, virpindami ne tik katedros skliautus, bet ir tikinčiųjų širdis. Šventąsias Mišias aukojo kun. dr. Saulius Stumbra, kuris sveikindamas iš visos Lietuvos atvykusius liaudiško giedojimo ir giesmių mylėtojus džiaugėsi, jog šiandien vyksta „liaudiškos giesmės atlaidai“.
Pamoksle priminta, jog Viešpaties mokinių prašymas išmokyti juos melstis, labai padrąsinantis ir mus, melstis ir giedoti, saugoti ir branginti savo tėvų kalba ir melodijomis skambančias giesmes, nuo vyskupo M. Valančiaus „kantičkų“ iki Žemaičių Kalvarijos kalnų. Užbaigdamas pamokslą kunigas klausė visos Dievo tautos: „Ar Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimo tradicija yra verta UNESCO pripažinimo?“ – Dievo tauta audringai skandavo „Taip“.
Po šventųjų Mišiu giesmininkai dovanojo tikintiesiems dar keletą liaudiškų giesmių, kurios buvo tarsi tąsa šventųjų Mišių, primindamos ir džiugindamos – koks gražus, skambus ir prasmingas mūsų krikščioniškojo pamaldumo lobynas ir kultūra.
