Teismas spręs, kas turi viršenybę Lenkijoje: šalies konstitucija ar ES teisė

Lenkijos aukščiausios instancijos teismas antradienį turi nuspręsti, kas turi viršenybę šioje valstybėje: lenkų konstitucija ar Europos Sąjungos teisė.

Klausimas sprendžiamas vykstant piktam Varšuvos ir Briuselio ginčui dėl prieštaringai vertinamų Lenkijos teismų sistemos reformų. Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) to paprašė kovo mėnesį, po ES Teisingumo Teismo (ESTT) preliminarios nutarties, nepalankios daliai jo partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės prastumtos teismų reformos.

Aiškaus iššūkio ES įstatymų viršenybei Lenkijoje galimybę kai kurie ekspertai interpretuoja kaip galimą pirmą žingsnį Lenkijos išstojimo iš ES link, nors apklausos rodo, kad narystė bloke tarp lenkų yra labai populiari.

Konservatyvi PiS vykdo teismų sistemos reformas, su kuriomis valdžia įgyja naujų galių teismų atžvilgiu. Partija sako, kad nori kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, vis dar persekiojamą Lenkijos komunistinių laikų palikimo, tačiau kritikai šį argumentą laiko pretekstu teismų kontrolei nedemokratiniu būdu perimti.

2017 metais PiS įkūrė naują instituciją – Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegiją, turinčią įgaliojimus drausminti teisėjus, taip pat ir žemesnės instancijos teismuose.

ETT pernai nurodė Lenkijai sustabdyti naujos Aukščiausiojo Teismo „drausminimo kolegijos“ veiklą iki bus priimta galutinė nutartis. Sprendimas buvo užginčytas ir byla buvo perduota Lenkijos Konstituciniam Tribunolui.

Buvę Konstitucinio Tribunolo teisėjai anksčiau šiais metais įspėjo, kad prieš ESTT nukreiptas sprendimas „būtų drastiškas valstybės narės įsipareigojimų pažeidimas ir dar vienas žingsnis šalies išvedimo iš Sąjungos link“.

Londone įsikūrusio Midlsekso universiteto Europos teisės profesorius Laurent’as Pechas (Loranas Pešas), kuris griežtai kritikavo teismų sistemos pakeitimus Lenkijoje, pirmadienį tviteryje perspėjo, kad sprendimas dėl lenkų įstatymų viršenybės išprovokuotų „tolesnį „Polexitą“ iš ES teisinės santvarkos“.

Europos Komisija siekia priversti Lenkiją ir jos sąjungininkę Vengriją vėl laikytis to, ką vadina Europos demokratinėmis normomis.

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia su Lenkijos Prezidentu ir jo žmona / „Twitter“ nuotr.

EK abi šias vyriausybes kaltina nepriklausomos žiniasklaidos slopinimu ir reformų, iš esmės nušalinančių teisėjus, kurių sprendimai gali neatitikti valdančiųjų pozicijos, vykdymu.

Pernai vasarį įsigaliojusiu Lenkijos teismų sistemos reformos įstatymu teisėjams neleidžiama perduoti teisinių klausimų ES Teisingumo Teismui ir sukuriama institucija, kuri sprendžia dėl teisėjų nepriklausomumo neatsižvelgdama į ES teisę.

Šiuo įstatymu taip pat įkurta „drausminimo kolegija“ Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjams prižiūrėti, turinti galią panaikinti jų neliečiamybę, kad juos būtų galima persekioti baudžiamąja tvarka, ar sumažinti jų atlyginimus.

ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) kovo mėnesį sakė, kad Lenkijos teismų sistemos reformos įstatymas „pažeidžia teismų nepriklausomumą Lenkijoje ir yra nesuderinamas su Sąjungos teisės viršenybe“.

Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris (Piotras Miuleris) tviteryje atsakė, kad „su teismų sistema susijusių klausimų reguliavimas yra išskirtinai nacionalinė sritis“.

M. Morawieckis įrodinėjo, kad Lenkija stoja prieš stipresnių ES narių „oligarchiją“ ir kad ant kortos pastatytas Lenkijos „suverenumas“.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

3 KOMENTARAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis