Teisingumo ministras Rimantas Mockus teigia, kad lyčiai neutralios partnerystės detalaus reglamentavimo Seimas galėtų imtis rudens sesijoje.
„Rudens sesija būtų idealus laikas“, – BNS sakė jis.
Anot ministro, dabar Seimo frakcijos dar grynina savo poziciją šiuo klausimu, tas procesas gali trukti kelis mėnesius, todėl pavasario sesijoje greičiausiai nebus spėta nieko nuveikti.
„Šiuo metu ką mes darome, tai susitikinėjame su politinių partijų atstovais Seime, frakcijomis, bandome išklausyti pozicijas, nuomones“, – sakė R. Mockus.
Teisingumo ministerija yra sulaukusi premjero Gintauto Palucko pavedimo parengti siūlymus, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo.
„Premjero pavedimu turime išnagrinėti pozicijas, kurios yra Seime, tuo pačiu konstruojame, kaip tai turėtų atrodyti (…) Kiek man žinoma, didesnę iniciatyvą rodys pats Seimas ir spręs šį klausimą“, – BNS sakė teisingumo ministras.
Jo teigimu, paprasčiau ir greičiau būtų svarstyti projektą be Vyriausybės įsikišimo.
„Seimui būtų paprasčiau išspręsti šį klausimą negu eiti per Vyriausybę. Juoba, kad Seimas jau turi du pateiktus projektus. Jeigu grįžtų prie jų, reikėtų tik apsispręsti“, – BNS tvirtino R. Mockus.
„Matome, kad Seimas pasiryžęs pats šį klausimą išspręsti. Manau, kad tai teisingiausias ir trumpiausias kelias“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad KT uždegė žalią šviesą registruoti lyčiai neutralią partnerystę, kai paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją, 24 metus neįvykdęs Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos.
Nors Civiliniame kodekse buvo numatyta tik vyro ir moters partnerystė, KT konstatavo, jog tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes diskriminuoja poras dėl seksualinės orientacijos.
Įpareigojęs Seimą teisiškai sureguliuoti partnerystės klausimą, KT nurodė, kad kol jis nėra priimtas, nesusituokusios poros turi teisę registruoti bendrą gyvenimą krepiantis į teismą.
Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką.
Pagal pirmąjį projektą civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
Šiame projekte numatyta, kad „partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendro jų gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo“.
Tuo metu praėjusios Seimo kadencijos konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymas numato įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius. Šis projektas laikomas konservatyvesniu, nes jame artimą ryšį turintys žmonės nėra susiejami su santykiais poroje.
