Susipriešinimas Lietuvoje paskatino tikinčiuosius maldos iniciatyvai

Pastaruoju metu pasirodo daug įvairių raginimų krikščionims malda atsakyti į kylančius iššūkius. Maldos už krikščionių vienybę savaitėje pasirodė įvairių bažnyčių krikščionių visuomenininkų kvietimas maldai už Lietuvą išbandymų akivaizdoje. Susisiekėme su šio kvietimo iniciatoriais ir paklausėme, kodėl ir kaip kilo mintis kreiptis į šalies tikinčiuosius ir pakviesti juos bendrai maldai?

Iniciatoriai susibūrė rudenį

„Mūsų maža ekumeninė grupė susibūrė rudenį. Visi buvome įsitikinę, jog šioje krizėje tikintieji į Trejybės Dievą turi veikti kartu. Kada, jeigu ne dabar, tikintiesiems yra gera proga pademonstruoti savo gebėjimą išlaikyti taiką, stiprinti santarvę bei vieningai veikti? Dabar matome, kaip įvairių konfesijų ir profesijų atstovų, dvasininkų bei pasauliečių perspektyvos gražiai papildo viena kitą“, – „Laikmetis.lt“ portalui pasakojo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios katechetas, teologas Holgeris Lahayne.

„Kaip galime visi justi, nuo praeitų metų vasaros, ypač po rugpjūčio mėn. 10 dienos mitingo, atmosfera visuomenėje yra labai įkaitusi. Didžiulį nerimą augina keliama nesantaika bei grėsmingai gilėjanti ir įsitvirtinanti draugo ir priešo perskyra. Rimtame pavojuje atsidūrusi ir netgi teisinė valstybė“, – dalinosi savo pastebėjimais H. Lahayne.

Teologas įsitikinęs, kad „augančios krizės akivaizdoje krikščionims tiesiog negalima ir neleistina tylėti. Jis priminė, kad Jeremijo knygos įsakymas galioja ne vien tik į Babiloną ištremtiems žydams, bet ir mums šiandien: „Rūpinkitės gerove miesto, į kurį jus ištrėmiau, ir melskitės už jį Viešpačiui, nes jo gerovė – jūsų gerovė“ (29, 7).

„Krikščioniškai rūpintis reiškia atverti akis ir klausą, blaiviai apmąstyti bei įvertinti grėsmes, analizuoti situaciją ir imtis veiksmų. Pirmutinis veiksmas, kurio gali ir turi imtis tikintis žmogus yra malda“, – tęsia pašnekovas.   

Krikščioniškai rūpintis reiškia atverti akis ir klausą, blaiviai apmąstyti bei įvertinti grėsmes, analizuoti situaciją ir imtis veiksmų.

Kitas kvietimą pasirašęs kunigas pranciškonas Arūnas Peškaitis OFM patvirtino, kad idėja kilo būtent H. Lahayne. Ji susilaukė palaikymo iš skirtingų konfesijų krikščionių. Brolis minėjo, kad apie šią iniciatyvą dar rudenį kalbėjo su Vilniaus arkivyskupu metropolitu G. Grušu, kuris iš principo pritarė tokiai iniciatyvai.

H. Lahayne sakė, kad tikintieji turi ypatingą privilegiją: „Kadangi dėl Jėzaus Kristaus tobulos aukos gyvename taikoje su Dievu, tai galime drąsiai kreiptis į Jį malda, artintis prie Jo „malonės sosto“ (Hbr 4, 16) ir prašyti, kad Jis pats įsikištų į esamą situaciją. Juk parašyta, kad „karaliaus širdis“ – taigi, net pasaulyje galingiausių žmonių mintys ir planai – yra „vandens srovė Viešpaties rankoje; Jis nukreipia ją, kur tik nori“ (Pat 21, 1). Ir šis galingas Dievas leidžia mums per maldą prie šios įtakos prisidėti!“

Paskelbti kvietimą paskatino aštrėjantis susipriešinimas

Metų pradžioje iniciatyvinė grupė pastebėjo, jog siekis bendradarbiauti yra įmanomas, kad dėl daug ko galime puikiai susitarti, todėl ir sudarė kvietimą maldai. O vėliau jiems pasirodė prasminga jį paskelbti būtent Maldos už krikščionių vienybę savaitės proga. „Tikimės, jog krikščionių vienybės siekis patarnaus ir visos visuomenės vienybei“, – sako H. Lahayne.     

„Pats prisijungiau, nes matau neblėstantį ir vis aktyvėjantį supriešinimą Lietuvoje. Malda, aš manau, yra vienas svarbiausių krikščionio perspektyvų, kur galim susitikti visi. Manau, kad taip suformuluotos intencijos ir mūsų nuoširdumas yra tai, ko šiandien reikia Lietuvos žmonėms“, – pažymėjo A. Peškaitis OFM.

Pasiteiravus, kodėl asmeniškai prisijungė prie šios iniciatyvos, reformatų katechetas prisipažino, kad jam asmeniškai didelę įtaką padarė ir tebedaro anglikonų kunigo ir teologo Johno Stotto (1921–2011) mintys ir veikla, jo raštai bei ypatinga asmenybė.

„Stottas ragina gilintis į Šventąjį Raštą ir kruopščiai jį studijuoti – tai jis vadina Dievo balso klausymusi. Bet Stottas akcentuoja, kad tikinčiajam būtinas ir dar vienas klausymasis: reikia „klausytis pasaulio“. Klausytis pasaulio reiškia kritiškai analizuoti laikmetį, gilintis į pasaulio problemas, siekti suprasti žmonių norus ir vargus, baimes ir viltis. Šią praktiką jis vadina „dvigubu klausymusi“.

Dar studijų metu Stottas manyje įdiegė mintį, jog turime pažinti, išmokti ir saugoti biblines tiesas, bet kartu ir puoselėti ypatingą jautrumą įvykiams pasaulyje. Manau, kad dabartinė krizė ragina tikinčiuosius susieti tuos du aspektus ir pritaikyti krikščioniškus mokymus dabarties iššūkiams įveikti. Mūsų neformali ekumeninė grupė yra tik kuklus būdas prie to prisidėti“, – mano H. Lahayne.     

„J. Stotto paskutinės knygos pavadinimas: The Radical Disciple – Radikalusis mokinys.  Pats autorius savo asmeniu parodė, kad radikalumas neprivalo reikšti nei agresyvumo, nei didybės, nei užsispyrimo, nei ko nors panašaus. Radikalumas gali reikšti ir grįžimą prie šaknų (lot. radix), problemas visų pirma giliai apmąstant.

Todėl ir mums pirmiausiai pasirodė, kad už dabartinės krizės apraiškų slypi atitolimas nuo Dievo. Tad savo kvietimu mes pirmiausiai ir raginame atsigręžti į Dievą, orientuotis į Jo būdą. Mes esame tvirtai įsitikinę, kad ne kas kitas, o būtent Jis yra ta „saulė Lietuvoj“, kuri „Tamsumas prašalina“; būtent Jis yra „ir šviesa, ir tiesa“, kuris turėtų mūsų žingsnius lydėti (žr. Tautišką giesmę).

Mūsų visų ir asmeniškai kiekvieno atsakomybė – padėti iš naujo šią šviesą surasti“, – užbaigia savo mintis H. Lahayne.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

3 KOMENTARAI

  1. už labai prasmingas mintis ir veiklą katechetui Holger Lahayne . Taip „…už dabartinės krizės apraiškų slypi atitolimas nuo Dievo. Tad savo kvietimu mes pirmiausiai ir raginame atsigręžti į Dievą, orientuotis į Jo būdą. Mes esame tvirtai įsitikinę, kad ne kas kitas, o būtent Jis yra ta „saulė Lietuvoj“, kuri „Tamsumas prašalina“; būtent Jis yra „ir šviesa, ir tiesa“, kuris turėtų mūsų žingsnius lydėti (žr. Tautišką giesmę).“

  2. Šių laikų pasaulinės diktatūros, prieš ateidamos, stengiaisi pašalinti Dievą iš žmonių gyvenimų, nustumti Jį į gyvenimo paraštes, padaryti tik kiekvieno žmogaus individualiua buitiniu reikalu.
    Ačiū už bendros maldos. idėją Bendros maldos metu Dievas ir tikėjimas yra jau ne individualus, bet bendras visiems.

  3. Nors protetantų, katalikų sta2iatikių maldos formos kiek skiriasi, tačiau nebūtina visiems būti identiškiems. norint jungtis vienoje Dvasioje , turėti vieną intenciją, prašyti Dievo to paties.
    Tegyvuoja skirtybių vienybė.

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS, PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte