Šeštadienio vakarą įžiebta Šv. Petro aikštėje pastatyta Kalėdų eglė ir atidengta prakartėlė.
Eglė šiais metais atgabenta iš šiaurės vakarų Italijos Pjemonto regiono miškų. Prakartėlę įrengė meistrai iš centrinės Italijos Grečo miestelio apylinkių, nes būtent ten prieš 800 metų šv. Pranciškus Asyžietis įrengė pirmąją prakartėlę. Eglę ir prakartėlę padovanojusių bendruomenių atstovus šeštadienio rytą priėmė popiežius Pranciškus.
Apie prakartėlės tradicijos sąsajas su šv. Pranciškumi užsiminė ir popiežius šeštadienio rytą sveikindamas į Romą atvykusius dviejų bendruomenių atstovus. Egle ir prakartėle šv. Petro aikštėje siekiama po aštuonių šimtų metų priminti 1223 m. Kalėdų atmosferą tame slėnyje, kuriame Pranciškus Asyžietis sustojo po savo kelionės į Šventąją Žemę. Grečo olos priminė Pranciškui Betliejaus kraštovaizdį. Todėl jis pamėgino pavaizduoti Kalėdų sceną tame mažame kaime. Iš plačios apylinkės atvyko daugybė vienuolių, taip pat vietinių gyventojų, kurie sukūrė gyvą prakartėlę. Taip gimė iki mūsų dienų gyva prakartėlės tradicija.
Todėl šiemet Šv. Petro aikštėje įrengta prakartėlė mums primins pirmąją prakartėlę Greče, kuri savo ruožtu mus nukels į Betliejų. „Kontempliuodami Jėzų, žmogumi tapusį Dievą, mažą, vargšą, beginklį, negalime negalvoti apie Šventosios Žemės gyventojų dramą, negalime nerodyti tiems mūsų broliams ir seserims, ypač vaikams, savo artumo ir dvasinės paramos“, – kalbėjo popiežius.
„Žiūrėdami į kiekviena prakartėlę, taip pat ir tą, kurią įrengiame savo namuose, išgyvename tai, kas įvyko Betliejuje prieš daugiau nei du tūkstančius metų, – sakė Pranciškus. – Tai turėtų sužadinti mumyse tylos ir maldos troškimą mūsų dažnai skubančioje kasdienybėje. Mums reikia tylos, kad galėtume įsiklausyti į tai, ką Jėzus mums sako iš savo sosto – ėdžių. Reikia maldos, kad galėtume parodyti dėkingumo kupiną nuostabą, švelnumą ir galbūt ašaras, kurias mums sukelia Kristaus gimimo scena. Mums pavyzdys tebūna Dievo Motina: ji nieko nesako, o tik kontempliuoja ir šlovina.“
