Seimui ketvirtadienį teikiamos Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisos, kuriomis siūloma didinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) finansavimą iš biudžeto ir nebeskirti jam dalies lėšų už išplatintus loterijų bilietus.
Pataisas savo parašais parėmė daugiau kaip 20 parlamentarų.
Vienas jų iniciatorių konservatorius Mykolas Majauskas BNS anksčiau sakė, kad daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių nacionaliniai olimpiniai komitetai finansuojami iš biudžeto ir tik keliose šalyse, įskaitant Lietuvą, jų pajamos siejamos su parama iš loterijų.
„Visose valstybėse, išskyrus Lietuvą, kuriose nacionalinių olimpinių komitetų pajamos yra siejamos su loterijų skiriama parama, yra arba valstybinis loterijų monopolis, arba valstybės reguliuojamas loterijų monopolis. (…) Lietuvoje didžiausias loterijų organizatorius ir pagrindinis akcininkas yra tas pats Olimpinis komitetas, kuris įstatymu numatytą dalį mokesčių perveda sau kaip paramą“, – aiškino M. Majauskas.
LTOK priklauso 51 proc. bendrovės „Olifėja“ akcijų, ji valdo 75 proc. loterijų verslo Lietuvoje. Pagal įstatymą loterijų organizatorius moka 5 proc. išplatintos bilietų nominalios vertės mokestį į valstybės biudžetą ir 8 proc. skiria paramos gavėjams.
Todėl 2020 metais didžiąją dalį visų LTOK pajamų, kurios siekė 11,03 mln. eurų, sudarė „Olifėjos“ skiriama parama (6,46 mln. eurų) ir jos išmokėti dividendai (3,59 mln. eurų).
M. Majausko teigimu, parama yra privaloma, todėl, Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomone, neatitinka Labdaros ir paramos įstatyme įtvirtinto savanoriškumo principo ir savo pobūdžiu labiau panaši į mokestį.
„Skiriant finansavimą iš biudžeto būtų užtikrinta veiklos atskaitomybė, Valstybės kontrolės finansinis auditas bei privalomas viešųjų pirkimų įstatymo taikymas“, – tvirtino M. Majauskas.
Parlamentarai siūlo nustatyti 13 proc. mokestį į biudžetą. Visos iš jo surinktos pajamos būtų skirtos sportui ir papildomai būtų įsipareigojama LTOK finansavimą padidinti 38 procentais.
Pernai loterijų organizatorių skiriama parama buvo 8,5 mln. eurų, todėl papildomam 38 proc. finansavimui iš valstybės biudžeto reikės skirti apie 3 mln. eurų.
