Seimas patvirtino 2024 metų valstybės biudžetą, mokytojai tikisi Prezidento veto

ŠaltinisBNS

Seimas po daugiau nei tris valandas trukusių svarstymų antradienį priėmė 2024 metų valstybės biudžetą.

Už jį balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 52 parlamentarai, o vienas politikas susilaikė. 

Už biudžetą balsavo visi konservatoriai ir Laisvės frakcijos nariai bei 11 iš 12 Liberalų sąjūdžio atstovų. Vienintelis iš opozicijos už biudžetą balsavo „valstietis“ Antanas Vinkus. 

Seimui priėmus biudžetą, prezidento atstovas Ridas Jasiulionis BNS nekomentavo, ar šalies vadovas Gitanas Nausėda pasirašys įstatymą, ar vetuos. Sprendimui priimti jis turi 10 dienų.

eimui antradienį pritarus kitų metų valstybės biudžetui, tačiau neatsižvelgus į mokytojų reikalavimus dėl atlyginimų augimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas sako besitikintis prezidento veto.

„Mes tikimės, kad prezidentas ir taip palaikys mus, nereikia ten vykti ir mitinguoti. Tikimės prezidento palaikymo“, – antradienį žurnalistams sakė profsąjungos vadovas.

Nereikšmingiems dalykams skiriamas finansavimas. Gėda. Prekyba poveikiu, kad koalicija nesugriūtų

Didžiąją dalį įstatymo priėmimo laiko antradienį parlamentarai svarstė Seimo narių siūlymus, kuriems išvakarėse nepritarė Vyriausybė. 

Visi jie, įskaitant iniciatyvas numatyti papildomas lėšas pedagogų, prokurorų, aplinkosaugininkų algų kėlimui ar įvairiai infrastruktūrai, buvo atmesti, todėl 2024-ųjų valstybės biudžetas liko toks, kokį jį po kelis mėnesius trukusių svarstymų pirmadienį palaimino Ministrų kabinetas.

Norint, kad Seimo narių pasiūlymai, kuriems nepritarė Vyriausybė, būtų priimti, už juos turėjo balsuoti ne mažiau kaip pusė – 71 – parlamentarų. Tačiau pasiūlymus antradienį svarstė apie 50-60 Seimo narių, dauguma jų buvo iš opozicinių frakcijų.

Daugelis valdančiųjų diskusijose dėl Seimo narių pasiūlymų apskritai nedalyvavo. 

Ribojo europinės taisyklės

Daugiausiai papildomų lėšų kitų metų biudžete buvo numatyta pensijoms ir įvairioms socialinėms išmokoms, pedagogų algoms ir kelių priežiūrai.

Valdantieji biudžetą vadino orientuotą į prioritetines sritis: saugumo užtikrinimo poreikius, švietimo susitarimo vykdymą ir gyventojų pajamų augimą, o opozicija piktinosi finansavimo stygiumi įvairioms sritims.

„Valstietis“ Robertas Šarknickas apgailestavo, kad Vyriausybė atmetusi visu opozicijos siūlymus, pritarė tik valdančiųjų, ypač mažųjų partnerių „laisviečių“ prašymams dėl didesnio kai kurių sričių finansavimo.  

„Nereikšmingiems dalykams skiriamas finansavimas. Gėda. Prekyba poveikiu, kad koalicija nesugriūtų“, – pareiškė jis.    

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, biudžetai visada yra rengiami ribotų išteklių sąlygomis, tačiau dabar Vyriausybę ribojo ir po kelių metų pertraukos įsigaliosiančios europinės fiskalinės drausmės taisyklės.

„Visi jau turbūt pamiršo Mastrichto kriterijus ir pamiršo apie tai, kad deficitas turi būti valdomas ir skolos augimas turi būti valdomas“, – teigė ministrė pirmininkė. 

„Sulaužytų pažadų“ biudžetas

Liberalas Andrius Bagdonas pabrėžė, kad kitų metų biudžetas yra trečdaliu didesnis negu paskutiniais buvusios kadencijos metais.

„Nuosekliai einame žmonių pajamų didinimo keliu“, – prieš priimant biudžetą sakė  jis. 

Tuo metu socialdemokratė Rasa Budbergytė kitų metų biudžetą pavadino „sulaužytų pažadų“ biudžetu.

„Ir mokytojai, ir policininkai, ir visi biudžetininkai, kurių atlyginimai yra įšaldyti, nenumatytas joks papildomas finansavimas. Ir tas pats galų gale gynybos biudžetas…“, – kalbėjo ji. 

Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas Seimo posėdyje sakė, kad „biudžetas yra geras“ ir leis tęsti svarbiausius infrastruktūros projektus, ypač kelio Vilnius-Utena rekonstrukciją ir „Via Baltica“. Visgi jis neatmetė, kad kitąmet biudžetą gali tekti peržiūrėti dėl mokytojų algų ar gynybos reikmių.

Demokratų atstovas Algirdas Butkevičius teigė, jog biudžetas „atspindi rinkimų ciklą“, o jo pajamų planas nėra pagrįstas. 

„Jeigu kalbame apie ateinančių metų biudžeto pajamų planą, tai matome, kad pajamų augimas du kartus viršija nominalaus bendrojo vidaus produkto augimą. Ar jūs galvojate, kad ir kitąmet infliacija bus virš 10 procentų?“, – klausė Seimo narys.  

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė šiuos priekaištus atmetė. Jis tvirtino, kad biudžetas yra orientuotas į prioritetines sritis: saugumo užtikrinimą, švietimo susitarimo vykdymą ir gyventojų pajamų augimą.  

Socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi, kad 2024 metų biudžete nepakankamai lėšų numatyta prokurorams, o Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas apgailestavo dėl pernelyg mažų aplinkosaugininkų atlyginimų.

Pensijoms, išmokoms, mokytojų algoms, keliams

Tai yra priešpaskutinis biudžetas, kurį rengė ši Vyriausybė, ir paskutinis, kurį priėmė šios kadencijos Seimas.   

Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didės 70 eurų ir sieks 644 eurus. Vienišo asmens išmoka, mokamą vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, auga maždaug trimis eurais – iki 38,23 euro. 

Vaiko pinigai kitąmet auga iki 96,25 euro per mėnesį, gausioms ir nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms – iki 152,9 euro, o vienkartinė išmoka gimus vaikui – iki 605 eurų. 

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didėja 20 proc. arba 126 eurais iki 751 eurų, o nuo 58,63 euro iki 64,49 euro – mėnesinė įmoka savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Minimali mėnesio alga didėja 924 eurų „ant popieriaus“, arba iki 709 eurų „į rankas“.

Finansavimas gynybai kitąmet pirmą kartą viršys 2 mlrd. eurų ir sieks 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto

Finansavimas gynybai kitąmet pirmą kartą viršys 2 mlrd. eurų ir sieks 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tradiciniai biudžetiniai asignavimai sudarys 2,52 proc. BVP, o likusios lėšos bus skirtos iš laikinojo bankų solidarumo įnašo bei skolintų lėšų.

Dėl didėjančio akcizo brangs alus, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai.   

Valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,6 mlrd. eurų. Deficitas sieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Mūšiai dėl pedagogų

Siekdami padaryti įtaką balsavimams, kitų metų biudžeto priėmimą iš plenarinių posėdžių salės balkono stebėjo ir apie pusantro šimto Andriaus Navicko vadovaujamos mokytojų profsąjungos atstovų.

Visgi Seimas atmetė socialdemokratų, Darbo partijos ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovės Laimos Nagienės siūlymus didinti mokytojų algas labiau nei numatė Vyriausybė.

Priimtame biudžete numatytos lėšos tam, kad kitąmet mokytojų algos augtų dviem etapais – po 10 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo.

Argumentuodami savo siūlymą šiais dviem etapais numatyti po 15 proc. padidinimą, socialdemokratai teigė, jog švietimo sistema yra agonijoje.

„Siūlau ne žodžiais, o balsavimu parodyti, kad švietimo sistema yra prioritetas“, – sakė parlamentaras Tomas Bičiūnas.

„Darbiečiai“ vėl grasino trauktis iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo, jeigu pedagogų darbo užmokesčiui nebus numatyta daugiau lėšų.

„Susitarimai, kuriuose numatytų nuostatų politinės partijos nesilaiko, yra negyvybingi, deklaratyvūs, politikuojantys ir nenešantys jokios pridėtinės vertės, todėl toliau dalyvauti nebematome prasmės“, – tvirtino Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.

Šie siūlymai atmesti daugumai valdančiosios koalicijos politikų nedalyvavus balsavimuose. Vyriausybė teigia, kad pažadai mokytojams įgyvendinami ir su jos pasiūlytu finansavimu.

A. Navicko profsąjunga prašė Seimo narių paramos socialdemokratų siūlymui. Jis prieš Seimo posėdį sakė, kad priėmus biudžetą, nuo rugsėjo pabaigos su pertraukomis streikuojantiems mokytojams nebebus prasmės tęsti protesto.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version