Jau daugelį amžių vyksta diskusijos, ar Biblija yra istorinis, mitologinis ar kažkoks tarpinis veikalas. Dabar plačiai nuskambėję tyrimai suteikia naujų argumentų tiems, kurie mano, kad Biblija atspindi realius istorinius veikėjus. Pardju universiteto garbės profesorius Lawrence’as Mykytiukas neseniai savo publikacijoje Bible History Daily pateikė įrodymus, kad archeologiniai radiniai patvirtina 53 Biblijoje minimų asmenybių egzistavimą.
„Skaičiuotojas“, o ne archeologas
Mykytiukas, save vadinantis ne archeologu, o „skaičiuotoju“, specializuojasi senovės užrašų, antspaudų ir molinių lentelių analizėje. Jo metodas – kruopščiai tikrinti, ar juose minimos Biblijoje aprašytos asmenybės, ir „vesti sąskaitą“, kai pavyksta nustatyti tvirtas identifikacijas.
Tyrimai prasidėjo dar 1990-aisiais, kai profesorių sudomino antspaudas su Senajame Testamente minimu karaliaus vardu. Nuo to laiko jis išanalizavo tūkstančius užrašų, juos lygindamas su Biblijos tekstais. Rezultatas – nuolat pildomas sąrašas karalių, šventikų ir valdininkų, kurių egzistavimas patvirtintas istoriniais šaltiniais.
Nuo karaliaus Dovydo iki Darijaus II
Vienas ryškiausių pavyzdžių – karalius Dovydas. Ilgą laiką laikytas legenda, jis minimas trijose IX a. pr. Kr. datuojamose senovinėse užrašuose iš Egipto, Aramo ir Moabo, kurie patvirtina „Dovydo dinastiją“.
Puikiai patvirtintas ir Babilono valdovas Nabuchodonosaras II, sugriovęs Jeruzalę. Jo vardas gausiai aptinkamas dantiraščio lentelėse, sukurtose jo valdymo laikais.
Tarp kitų istorinių figūrų:
- Šišakas (Šešonkas I) – Egipto faraonas, įsiveržęs į Judą apie 925 m. pr. Kr.
- Ezekijas, Judo karalius – žinomas dėl religinių reformų ir kovos su Asirijos valdovu Sanheribu.
- Kiras Didysis – persų valdovas, leidęs žydams grįžti iš tremties; jo „Kiro cilindras“ sutampa su Biblijos aprašymu.
- Baltazaras, Babilono valdovas, ilgai laikytas išgalvotu, kol archeologija patvirtino jo kartu su tėvu Nabonidu valdymą.
Iš viso Mykytiuko sąraše – 53 asmenys, tarp jų Egipto, Asirijos, Babilono ir Persijos valdovai bei žydų karaliai, šventikai ir raštininkai.
Griežti atrankos kriterijai
Profesorius pabrėžia, kad vien tik vardas nėra pakankamas. Reikalingas titulo, genealogijos, laikotarpio ir vietovės sutapimas. Tik tada asmuo įtraukiamas į sąrašą kaip „patikimai identifikuotas“.
Kodėl tai svarbu?
Mykytiukas pabrėžia, kad jo darbas nėra tikėjimo klausimas, o istorinis tyrimas: „Nepriklausomai nuo religinių įsitikinimų, turint tiek daug aiškių, konkrečių duomenų, matau daugiau priežasčių priimti nei atmesti bendrą Biblijos istorinį patikimumą.“
Jo išvados meta iššūkį požiūriui, kad Biblija nepatikima tol, kol jos nepagrindžia kiti šaltiniai.
Ribos ir ateitis
Vis dėlto archeologija negali patvirtinti visko – pavyzdžiui, Abraomo ar Mozės egzistavimo kol kas nepavyko įrodyti. Tačiau Mykytiukas mano, kad išlikę duomenys pakankamai svarūs, kad į Biblijos pasakojimus būtų žiūrima rimtai.
Jo sąrašas ir toliau pildomas, o darbas atskleidžia: net ir šiuolaikinio skepticizmo epochoje senovės akmenys ir lentelės vis dar kalba – ir kartais patvirtina Biblijos istorijas.
