Savaime suprantama, kad žmonės turi tik dvi lytis. Ir koronavirusas tikrai nėra toks pavojingas, kaip dabar yra parodoma. Valstybė turėtų apsiriboti sudarydama geras sąlygas testuotis, vakcinuotis ir gydytis visiems, kurie to nori ir kuriems to reikia. Tuo tarpu dabar patys sukėlėme didelę paniką, netvarką, prisidarėme daug visuomeninių, teisinių, politinių ir ekonominių problemų. Dar daugiau jų planuojame pasidaryti ateityje, nes mums labai stinga išminties. Tokie yra nepramanyti įvykiai.
Todėl norėdami susitvarkyti savo valstybę, visuomenę ir gyvenimą, dabar turime imtis pačių geriausių priemonių. Tos priemonės yra labai paprastos ir labai veiksmingos. Jos yra, visų pirma, – ekonominės. Mokesčių sistema turi būti sutvarkyta taip, kad ji būtų labai lengva ir suprantama. Patys mokesčiai turi būti labai maži ir susieti su dorove. Dorovė turi būti susieta su teisingu tikėjimu. O teisingas tikėjimas– visada remiasi nesavanaudiška meile.
Visoje Lietuvoje visiems verslams turėtų būti paliktas tik vienas 10% pelno mokestis. Tik toms įmonėms ar verslininkams, kurie remtųsi apgaule, nesąžiningu darbu ar atlygiu savo darbuotojams, būtų taikomas 90% pelno mokestis. Jis būtų taikomas, kol būtų atlyginta padaryta žala.
Teisės sistema dabar taip pat yra ydinga. Pamatinės tiesos yra apmaudžiai apverčiamos. Lietuvoje įstatymų yra per daug. O ir šių įstatymų interpretacijos neretai yra visiškai neteisingos. Žmonės sprendžia, kas yra gėris ir blogis, pasiremdami savo neteisingu siauru požiūriu ir godumu. Įstatymų turi būti nedaug. Jie turi būti aiškūs, visiems suprantami, paprasti. Visi įstatymai turi remtis dorove ir tikra atsakomybe.
Politika dabar kelia tikrą galvos skausmą, nes ji yra praradusi visus esminius savo pagrindus: nesavanaudišką meilę, amžinybę gerbiančią išmintį, konstruktyvią savikritiką ir visišku savarankiškumu pagrįstą progresą.
Norint rasti išeitį, reikia atkreipti dėmesį bent jau į savarankiškumu pagrįstą progresą. Kiekviena valstybė, kai ji yra tikrai laisva ir nepriklausoma, turi savarankišką ekonomikos sistemą. Ši ekonomikos sistema yra pagrįsta visų pirma kiekvieno žmogaus įgalinimu dirbti savo srities mėgstamą darbą. Teisingai sutvarkius šalies ekonomiką, susitvarkytų visos kitos visuomeninės ir asmeninės problemos.
Šalį kurti reikia ne paskolomis (ar išmokomis), – tai savo širdy tikrai žino kiekvienas žmogus. Šalį reikia kurti talentais, nuoširdžiomis svajonėmis, tikrai sunkiu ir kūrybingu darbu, savarankiškumu; su meile, atsakomybe ir dorove. Šalį reikia kurti, kuriant unikalius dalykus, kurie yra naudingi visam pasauliui. Nebūtinos sudėtingos teorijos ar sistemos. Pakanka nuoširdaus kuriamojo darbo. Viskas, kas yra šiems pokyčiams būtina, yra kiekvieno žmogaus širdyje. Tik reikia sugrąžinti visiems Lietuvos žmonėms pasitikėjimą savimi ir laisvę. Tik reikia sugrąžinti visiems žmonėms laisvę kurti.
Šalį reikia kurti talentais, nuoširdžiomis svajonėmis, tikrai sunkiu ir kūrybingu darbu, savarankiškumu; su meile, atsakomybe ir dorove.
Jeigu dabar reikėtų kurti savo valstybę, tokios, kokia dabar ji yra, ko gero nelabai ir norėtume. Tokia valstybė mums patiems būtų per daug sunki. Būtų per daug sunki jos teisės, ekonomikos ir politikos sistema. Valstybėje gyventi turi būti lengva ir gera. O šiuo metu – darosi vis sunkiau. Politika ir teisė pasistūmėjo į kraštutinę kairę ir remiasi diktatūra, prievarta, suvaržymais, patyčiomis, melu, baudomis ir skriaudimu. Ekonomika taip pat pasistūmėjo į kraštutinę kairę – tie, kurie nedirba, siekia turėti labai daug pinigų ir jų gauna; taip auga valstybės skola. Į visą šį trilypį teisės, politikos ir ekonomikos slogutį esame nusileidę visų pirma dėl savo neišminties ir godumo.
Tuo tarpu išeitis yra labai paprasta – tai yra visiškas Lietuvos teisės, politikos ir ekonomikos savarankiškumas, paprastumas, lengvumas ir atsakomybė.
Viskas, žmogaus veikloje, turi būti susieta su dorove ir atsakomybe. Turi būti sudarytos pačios geriausios sąlygos visiems žmonėms kūrybiškai veikti. Valdžia turi būti maža. Jos įtaka žmonių gyvenime turi būti minimali. Ji tiesiog turi pasirūpinti, kad būtų pačios geriausios sąlygos visiems žmonėms kūrybiškai tobulėti ir auginti valstybę taip, kad ji neštų unikalų ir tikrą gėrį visam pasauliui.
