Remigijus Jakulevičius. Mūsų civilizacija yra ypatingai didelėje kryžkelėje

Lietuvos valdžia perėjo į naują Europos Sąjungos milijardų privatizavimo etapą, siekdama pasiskiepijusių žmonių kvotų. Tai jie kol kas dar vadina tik privalomu testavimu, nepatikimu, nepagrįstu, nereikalingu, dėl kurio jau galima nušalinti nuo darbo, nors iš tiesų taip visais būdais yra siekiama žmones priversti vakcinuotis.

Norėdami pateisinti prievartą mūsų valdininkai dalinasi prieštaringomis ir nepagrįstomis frazėmis. Viena iš jų yra tai, kad skiepai yra pati efektyviausia priemonė prieš virusą. Tai yra netiesa. Pati efektyviausia priemonė prieš virusą yra teisingas ir pakankamai stiprus mūsų tikėjimas; pakankamai didelė mūsų širdies ir mūsų proto šviesa ir ramybė.

Taip yra todėl, kad kiekvienas žmogus visų pirma yra dvasinė būtybė, turinti galią savo mintimis kurti ir įveikti įvairias ligas. Yra labai apmaudu, kai apie tai yra nekalbama, tarsi tai būtų iliuzija ar pramanas. Tai yra tikra amžinoji tiesa. Ši tiesa ateina iš Dievo, ji yra akivaizdžiai įrašyta visuose fundamentaliuose pasaulio šventraščiuose ir gali būti aptinkama visų žmonių širdyse. Ši tiesa turi tik vieną neigiamą šalutinį poveikį: ji yra mūsų visų didelis amžinasis turtas, bet nėra didelis ir greitas lengvų mūsų valdžios pinigų šaltinis.

Kai gyvename šiame fiziniame pasaulyje, mums visiems yra tikrai sunku pasakyti, kas yra gera ir bloga, kas yra tiesa ir netiesa. Esame linkę vertinti kitus žmones pagal jų užimamas pareigas. Tikime jais, nes jie yra Lietuvos ministrai, Seimo nariai, sveikatos specialistai, mokslininkai, žinomi žurnalistai ar populiarūs kultūros žmonės. Spręsdami, ar jie yra teisūs, remiamės jų žinomumu ir laipsniais. Vis tik spręsti, kas yra teisus, o kas ne, turėtume lygindami, ar žmonių mintys neprieštarauja Dievo mokymams ir valiai.

Mąstydami žmonės klysta. Labai dažnai žmonės remiasi savo ribotu požiūriu arba vien tik pasaulietinėmis nuostatomis ir įstatymais, kurie tikrai ne visada yra teisingi. Tuo tarpu reikėtų remtis nuoširdžiu tikėjimu. Vis tik neapleidžia nuojauta, kad dabar visa mūsų civilizacija yra ypatingai didelėje kryžkelėje, nes žmonės savo mokslą iškėlė aukščiau tikėjimo, o save – aukščiau Dievo. Taip elgtis yra mažų mažiausiai labai neteisinga ir tikrai pavojinga. Turime nepamiršti paprasto dalyko, kad žmogus niekada savo mintimis ir darbais nepranoks Dievo.

Siekdami greitų ir lengvų sąjungos pinigų mūsų valdininkai pardavė savo vertybes ir visus savo žmones, ir kartu iškilo dar viena bėda: valdininkų godumo nemato ir nestabdo mūsų žurnalistai. Tikrai buvome linkę manyti, kad klystančią valdžią gali ir net privalo stabdyti kritiškai mąstanti žiniasklaida. Tačiau yra panašu, kad nemaža žiniasklaidos dalis Lietuvoje savo pareigų jau taip pat neatlieka.

Taip tikriausiai yra dėl dviejų esminių priežasčių: dėl nupirktų straipsnių (dėl žurnalistų godumo) ir dėl iš esmės neteisingo požiūrio. Neretai žurnalistai sprendžia, kas yra tikroji tiesa, tiesiog pasiremdami įprastu pasaulietiniu požiūriu, žemiškomis žiniomis, akademinėmis studijomis ir fiziniu mokslu. Ir kai šis pasaulietinis požiūris ima klysti, paskui su tikrai dideliu ir nuoširdžiu pasitikėjimu ima klysti ir žurnalistai. Kaip tik dabar mes ir susiduriame su šia didele problema, kai mūsų informavimo priemonės neatskiria, kas yra gera ir bloga, kur yra tiesa ir melas.

Žmonėms yra duota labai didelė kūrybinė laisvė. Jie gali kurti įvairias politines partijas ir leisti įvairius įstatymus, kurie tiesiogiai veiks milijonus žmonių gyvenimų. Jie taip pat gali labai nuoširdžiai tikėtis, kad jų įgyvendintos idėjos puikiai veiks ir padės žmonėms gražiai ir kokybiškai gyventi. Tačiau, ar jų priimti įstatymai tikrai neš naudą daugybei žmonių priklauso visų pirma nuo to, ar jie neprieštarauja pamatiniams Kūrėjo dėsniams.

Būtent dėl to įvairių civilizacijų ir šalių ištakose matome stiprius tikėjimo pamatus. Lietuvos Respubliką prieš šimtmetį taip pat buvo stengiamasi atkurti visų pirma remiantis tikru tikėjimu. Didieji Lietuvos nepriklausomybės kūrėjai rėmėsi klasikine gilia mintimi, kad politikai ir teisininkai turi tikėti Dievu ir Jam melstis.

Tokia mintis, kad Dievas tikrai egzistuoja ir yra nepalyginamai aukštesnis už bet kurį žmogų, buvo suprantamas kaip tikrai tvirtos ir visapusiškai galingos valstybės kūrimo pagrindas. Tokia nuostata ir tokios vertybės dabar yra prarastos ir jas yra tikrai gyvybiškai būtina kuo greičiau atstatyti.

Aplink mus yra daug savo vertybių pasauliu kilnių ir talentingų žmonių, taip pat Lietuvoje turime tikrai puikių dvasininkų, kurie galėtų ir turėtų ryžtis eiti į politiką. Tačiau, šiuos žmones paprastai stabdo nuostata, kad politika yra nešvarus ir labai negeras dalykas, pasaulis, kuriame yra daug pykčio, apgaulės, godumo, pavydo ir spekuliantų. Dėl to joks dvasininkas ar kitas savo širdimi tikrai kilnus žmogus nenori net pagalvoti eiti į tokį kasdienį širšyną.

Panašiai esame linkę manyti ir apie teisės srityje dirbančius žmones. Neklystame vertindami, kas vyksta politikos ir teisės pasaulyje: ten visų pirma yra labai daug godumo, parsidavimo ir vienadienių savanaudiškų vertybių.

Vis tik žinome, kad politikos ir teisės pagrindai savo prigimtimi yra ir turėtų būti kitokie. Žinome, kad politikai ir teisininkai turi būti Dievo atstovai Žemėje, kurie kuria ir pristato tokią tvarką ir įstatymus, kurie atspindi Dievo valią. Taip pat matome, kad dabar taip tikrai nevyksta. Ir tikriausiai esame naivūs, jeigu manome, kad žmonės, kurie netiki Dievu, priims teisingus sprendimus.

Klystame, galvodami, kad mūsų tikėjimas politikos ir teisės srityse yra nenaudingas, nevertingas ar netinka visuomenei. Geri išmintingi žmonės tiesiog privalo dalyvauti politikoje.

atėjo metas suabejoti tomis demokratinėmis vertybėmis, kurios pavojingai tolsta nuo tikėjimo ir dvasinių dalykų.

Demokratinė santvarka yra geriausia, ką esame sukūrę. Tačiau tiesa yra ta, kad atėjo metas suabejoti tomis demokratinėmis vertybėmis, kurios pavojingai tolsta nuo tikėjimo ir dvasinių dalykų. Demokratija, parlamentinė sistema, politinių partijų sistema ir teisės viršenybė yra Vakarų demokratijos idėjos. Šios idėjos laikomos visuotinėmis pasaulinėmis vertybėmis. Tačiau, šios vertybės negali būti pripažintos teisingomis visai besąlygiškai.

Katedros varpinė / Unsplash nuotr.

Sakykime, teisės viršenybė. Ši tema jau kurį laiką Europos Sąjungoje kyla kartu su, pavyzdžiui, giliu Lenkijos požiūriu į tikėjimą. Sąjungos pozicija yra tokia, kad aukščiausia tiesa yra jos leidžiami įstatymai. Tuo tarpu Lenkija aukščiau pasaulietinės tarptautinės teisės kelia amžinuosius tikėjimo dėsnius. Ši žemiškų laikinųjų ir amžinųjų vertybių sankirta yra fundamentali ir kaip tik dabar matome, kaip ji auga, pamažu vis labiau įsitvirtindama ir Lietuvoje.

Teisės viršenybės klausimas darosi labai pavojingas, kai pasibaigia mūsų tikėjimas. Demokratinis principas sako, kad tautos dauguma išsirenka savo atstovus, kurie turi teisę balsuoti ir priimti sprendimus tautos daugumos vardu. Tačiau iš tiesų demokratiniai rinkimai negali būti teisingi, jeigu dauguma žmonių netiki Dievu ir gyvena pasiduodami savanaudiškiems vienadieniams žemiškiems troškimams.

Netikintys žmonės renka Dievu netikinčius atstovus. Dėl to, jeigu įprastas pasaulio požiūris yra neteisingas ir atstovų dauguma netiki Dievu, jų priimti įstatymai gali pridaryti tiek daug žalos, kad gali žlugti ne tik milijonai žmonių gyvenimų, bet ir pranykti ištisos tautos.

Kaip elgiasi politikai, kurie nesiremia tikėjimu? Jie turi daug blogų minčių ir visų pirma siekia kuo didesnės materialios naudos sau, kuria sau palankius įstatymus ir rūpinasi tik savo asmeniniais interesais. Taip pat jie pavydi tiems, kuriems sekasi geriau. Tokių politikų Lietuvoje dabar yra gausu. Jie lengvai keičia partijas ir savo pažiūras, kad tik gautų daugiau tuščio turto ir pinigų.

XX a. buvo baisių karų ir didelių perversmų laikas. Tačiau, šis amžius taip pat mums gali atverti labai sunkią ateitį. Turime kuo greičiau susitvarkyti savo mąstymą. Susigrąžinti ir stiprinti savo tikėjimą, juo grįsti savo asmeninį ir visuomeninį gyvenimą, politiką, teisę ir ekonomiką, nes kitu atveju bus tiktai labai sunku.

Materialumu, totalitarizmu ir diktatūra besiremiančios didelės šalys, tokios kaip Kinija, dėl mūsų neišminties ir godumo sparčiai auga. Tai yra didelė savanaudiška ir agresyvi komunistinė galia, kasdien savo darbais rodanti, kad nėra Dievo. Kai kam nors pasirodo, kad nėra Dievo, nėra ir tikros dorovės, nes ji neturi pagrindo. Tokioje priespaudos santvarkoje žmogus visiškai praranda savo vertę. Nemanau, kad norime gyventi tokiame atšiauriame pasaulyje.

Tačiau kaip tik dabar matome, kaip materialumas, totalitarizmas ir diktatūra vis labiau įsigali visoje ES ir Lietuvoje. Mokslas atmeta tikėjimą. Politikai remiasi Europos išmokomis ir vienpusišku pasaulietiniu mokslu. Tai nėra vakcinacija, tai yra, visų pirma, stambiausio masto spekuliacija, kuri yra įgyvendinama ignoruojant ir net paminant savo tautos žmonių balsą, prigimtines teises ir laisves.

Prieš beginklius Lietuvos žmones, atėjusius ginti savo šeimos ir tautos, Lietuvos valdžia naudoja informacinę ir fizinę jėgą, perka paklusnius žurnalistus, įtakotojus, slepia ir neigia nepalankią sau statistiką ir net siunčia būrius ginkluotų smogikų. Tai jau tikrai primena baisius Sovietų sąjungos metodus. Tikslas irgi dabar yra tas pats: laikini žemiški savanaudiški turtai. Pagaliau net ir Lietuvos nacionalinis transliuotojas informaciją pateikia stipriai iškreiptą ir šališką. Šitaip baisiai parsiduoti negalima, tačiau tokia politika yra vykdoma ir toliau.

Europos Sąjungos fondai nėra toks jau tobulas gėris, kuriuo reikia skubėti naudotis ir vien tik džiaugtis. Su duodamais pinigais ateina didelė atsakomybė, svetimos prievolės, nemalonūs įsipareigojimai, apribojimai, nurodymai, įstatymai ir griežta kontrolė. Imame svetimus pinigus ir tikrai netenkame Lietuvos laisvės, teisės, politikos, ekonomikos ir kultūros. Kaip tik dėl to dabar nesusitvarkome ir su mūsų šalį užplūdusiais ekonominiais imigrantais. Lietuva sparčiai nyksta, o tai yra tikrai per didelė greitų pinigų kaina.

Lietuva sparčiai nyksta, o tai yra tikrai per didelė greitų pinigų kaina.

Žinoma, būtų protinga, jeigu užsienio investicijas pakreiptume išmintingai, sukurtume savo šalyje daug vertingų naujų darbo vietų ir padėtume finansiškai praturtėti visiems Lietuvos žmonėms. Taip sukurtume stiprią visą šalį įgalinančią savarankišką šalies ekonomiką ir pasiektume itin puikių rezultatų, kurie neštų didelę tikrą naudą ne tik mums, bet ir visam pasauliui. Toks turėtų būti esminis mūsų politikos ir ekonomikos tikslas. Tikslas turėtų būti savarankiška ir stipri, tikrai nepriklausoma, Lietuva. Tuo tarpu dabar matome sparčiai nykstančius Lietuvos regionus, kitas žingsnis bus – nykstantys mūsų miestai. Jeigu nieko nedarysime, tai yra tik laiko klausimas.

Tuo tarpu viskas turėtų būti daroma su sąlyga, kad nėra žalojami Lietuvos žmonės, kad prieš lietuvių tautą nėra naudojama prievarta, kad nesame žeminami, niekinami, skriaudžiami, nuvertinami, parduodami, stumdomi, apgaunami, išnaudojami, prievarta perauklėjami, testuojami, vakcinuojami, niveliuojami ir sunaikinami.

Nukrypimus nuo amžinosios Tiesos ir pasinėrimą į kraštutinį materialumą galima toleruoti tik iki tam tikros ribos. Lietuvių tauta turi ne tik konstitucinę teisę bet ir prigimtinę pareigą pasipriešinti, jeigu kokie nors politikai mano, kad jie su žmonių gyvenimais gali daryti ką tik užsigeidžia ir tai tampa savaime suprantama norma. Jeigu matome, kad kažkas yra neteisingai suprantama, sprendžiama ar daroma, turime tai pasakyti. Jeigu nepakanka žodžių, reikia imtis ir veiksmų, ką šiuo metu Lietuvoje ir matome. Tai yra metas, kai bunda lietuvių tautos sąmonė, kai pagrindine tiesa tampa amžinasis pamatinis teisingumas. Iš tiesų taijau yra metafizinis savęs atradimo ir kūrimo laikas.

Mūsų valdžia daro labai daug apmaudžių klaidų. Šiuo metu yra ypatingai energingai griaunama Lietuvos ekonomika. Jau dvejus metus visos šalies ekonomika iš esmės yra sustabdyta. Ji ir toliau yra stabdoma, neatsižvelgiant į jokius pagrįstus argumentus. Valdžia sprendžia ekonomikos problemą, kurią pati ir sukėlė, dalindama išmokas ir darydama įspūdį, kad turi daug pinigų. Tai netiesa ir tai yra nekonstruktyvu. Paskolos ir išmokos nėra išeitis. Jeigu nedarysime jokių išvadų, visa mūsų šalis tikrai patirs labai didelį ekonomikos smūgį. Bus daug įmonių ir net ekonomikos šakų, kurios patirs labai didelių sunkumų ir net pražus. Visa tai jau prasidėjo ir tikrai dar didesni blogi padariniai mūsų laukia labai artimoje ateityje.

Taip pat yra labai neramu dėl to, kad dėl mūsų valdžios veiksmų ir žodžių žmonės pradeda nekęsti vieni kitų. Vienas iš esminių ekonomikos principų yra toks, kad verslas auga, kai juo remiasi daug žmonių, kai jie perka gaminius, naudojasi teikiamomis paslaugomis. Kaip tik dabar yra pažeista pati šio klasikinio ekonomikos principo esmė. Žmonės yra verčiami ir net gi skatinami manyti, kad yra gerai kitus žmones atstumti, kad yra blogai su kitais bendrauti. Žmonės yra skirstomi į skiepytus ir neskiepytus. Neskiepyti yra jau bemaž iš anksto nepagrįstai kaltinami kitų žmonių pražudymu ar mirtimi, jiems yra grasinama didelėmis baudomis, nepatogumais, izoliacija ir neapykanta.

Net demokratiškos šalys, net Lietuva, dabar tikrai be jokios abejonės linksta prie diktatūros ir totalitarizmo. Yra vis labiau varžomos žmonių laisvės. Iškreiptai kalbama apie žmonių teises, gerovę ir, pagaliau, net apie klimato kaitą. Iš tiesų čia yra svarbios ne žmonių teisės, ne sveikata ir ne klimato kaita, ne žalioji energija, ne kaimyninių šalių ar ekonominių imigrantųgyvenimas, o tiesiog yra svarbūs Europos pinigai, kurie lydi visas šias ir kitas tikrai politines anomalijas. Mūsų šalies valdžios galios tampa vis labiau neribotos ir visuomenė tampa vis labiau kontroliuojama. Kiekvienas Lietuvos žmogus tapo pirkimo ir pardavimo objektu, daiktu. Nesuklysiu sakydamas, kad tai yra tikra postmoderni vergovė.

Lietuvos žmonių teisės, Lietuvos politika ir ekonomika, pati lietuvių tauta, sparčiai nyksta mūsų akyse. Tuo tarpu aukščiausiu valstybiniu lygiu yra visų pirma sprendžiamos seksualinių mažumų problemos ir svarstoma legalizuoti narkotikus. Narkotikai yra blogai. Belyčiai žmonės taip pat yra blogai. Žmonės yra skirtingų lyčių. Tai yra lyg ir savaime suprantama. Vis tik, jeigu savo lytiškumą suprasime neteisingai, savo šalyje ir visame pasaulyje bus tikrai labai visiems sunku gyventi.  

Kauno pilis / Unsplash nuotr.

Mūsų planetoje veikia esminiai dėsniai, kuriuos sukūrė Dievas. Kai Dievas kūrė mūsų pasaulį, Jis sukūrė vyrą ir moterį. Tai paliudija visi pamatiniai šventraščiai. Tuo tarpu dabar žmonės šias klasikines vertybes ignoruoja, kvestionuoja ir kai kurie, pasinaudodami biologinėmis ar medicinos technologijomis, keičia savo lytį. Dar kiti kovoja už tokių neteisingai save ir pasaulį suprantančių žmonių teises ir jų klaidas finansuoja. Žmonės mano, kad jie gali patobulinti tai, ką sukūrė Dievas. Tai yra mažų mažiausiai labai arogantiška ir trumparegiška. Esminė tiesa, kurią turi žinoti visi LGBT žmonės ir juos palaikantys asmenys, yra ši: jūs turite spręsti, ar elgiatės tikrai teisingai, žvelgdami į save visų pirma kaip į dvasinę būtybę, į amžinąją sielą.

Žinoma, žmonių teisės yra svarbios. Vis tik, jeigu liberalumas pasieks tokias ribas, kad žmonės atsisies nuo atsakomybės ir Dievo, pasekmės bus labai skaudžios.

Jeigu tikrai rūpinamės savo laime ir teisėmis, turime stiprinti savo tikėjimą. Turime suprasti, ką mums sako Dievas. Neneikime ilgametės žmonijos istorijos ir jos sukauptos išminties. Neneikime savo tautos istorijos, papročių ir išminties. Nestokime griauti savo tėvų ir prosenelių tradicijų ir savo palikuonių ateities. Jeigu gerbsime savo praeitį, susikursime gražią dabartį ir turėsime tikrai gerą ateitį. Pagrindine savo vertybe turime laikyti tikėjimą ir Dievą. Tik taip gali tikrai rimtai ir efektyviaitobulėti mūsų fizinis pasaulis ir mokslas.

Turime žinoti, kad pasaulis, kuriame mes dabar gyvename, nėra mūsų vienintelis pasaulis. Šis fizinis pasaulis yra visų pirma tik dvasinė mūsų sielų mokykla. Mūsų tikrasis pasaulis yra amžinasis pasaulis. Visi esame iš kito pasaulio čia atėję ir visi be jokių išimčių labai greitai į savo dvasinį pasaulį sugrįšime. Gyvenimas šiame fiziniame pasaulyje sušvinta taip greitai, kaip įžiebtas degtukas. Todėl turime prisiminti savo tikrąjį pasaulį ir stengtis gyventi pagal jo dėsnius. Kai visuomenėje kyla įvairios skirtingos vertybės, prisiminkime kas yra amžina ir pagal tai pasirinkime, kas yra tikrai gera irteisinga.

Pagaliau mirties ir ligų bijoti tikrai nereikia. Daug žmonių dar nežino ar nuoširdžiai netiki, kad po mirties visų tikrai laukia kitas pasaulis. Ši tiesa yra kur kas tikresnė už patį fizinį mūsų gyvenimą. Dėl to, kad kitas pasaulis yra visiškai tikras ir dėl to, kad kiekvienas žmogus visų pirma yra amžina dvasinė būtybė, kurią sukūrė Dievas, į ligas ir kitus sunkumus, kurie mums dabar kyla, turime žiūrėti visai kitaip. Prisiminkime tai, kad mūsų ligos kyla dėl to, kad yra tikima tik materialiais dalykais ir yra neigiami dvasiniai dalykai. Paprastai sakant: būkime gerų minčių irbūsime sveiki.

Pakanka būti gerų minčių, savo protu ir širdimi. Priminkime tai patys sau ir kitiems žmonėms. Nuo visų ligų ir mirties, žinoma, neapsaugo niekas, tačiau geros mintys ir stiprus teisingas tikėjimas tikrai labai stiprina mūsų sveikatą, imunitetą, ir to šiuo atveju tikrai pakanka.

Dabar pasaulyje gyvena daug žmonių, kurie siekia sukurti pasaulį be tikėjimo. Jeigu toks materialus mąstymas augs ir toliau, tikrai bus dvasinis atoveiksmis. Tai būtų labai sudėtingas laikas, kai tektų iš esmės permąstyti visas savo vertybes ir viską pradėti iš naujo. Manau, kad tai būtų labai didelė kaina, kurios mes vis dar neprivalome mokėti. Dabar dar reikia labai nedaug: gyvenime ir darbuose privalome remtis savo nuoširdžiu tikėjimu. Ir nuoširdžiai stenkimės tai priminti kitiems žmonėms.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

10 KOMENTARAI

  1. Nesu kompetentingas diskutuoti daugeliu temų, kurios užkabintis šiame margame straipsny. Bet už vieno teiginio užkliuvau: “Pati efektyviausia priemonė prieš virusą yra teisingas ir pakankamai stiprus mūsų tikėjimas”. Man atrodo, tai skirtingų sferų dalykai. Kelioms priešpaskutinėms pastraipoms pritarčiau. Tikrai tvirtai tikintis neturėtų bijoti mirties. Neturėtų bijoti ligos ir trumpo gyvenimo šioje ašarų pakalnėje. Pakankamai stipriai tikintys, jei susirgtų ir imtų dusti ar kaip kitaip pajustų mirties artumą, turėtų ramiai atsiduoti į Dievo rankas. Bet dažniausiai kviečiasi greitąją ir nori, kad medicina išgydytų.
    Tai va. Tikėjimas yra asmeninis dalykas, jis patikrinamas sunkumuose. Jei aš iš tiesų tikiu, kad Jėzus Kristus — mano Gelbėtojas, man nereikia ieškoti priešų — to daugelio “žmonių, kurie siekia sukurti pasaulį be tikėjimo”. Aš nesu Dievas, kad žinočiau, ko ir kodėl kitas žmogus siekia. Ir čia tikėjimas svarbu. Ar kitas žmogus siekia gėrio taip, kaip supranta, ar jis yra blogas, savanaudis ir pan. Galbūt jis klysta. Galbūt jam niekas apie Dievą nepaliudijo. Galbūt jo tėvai nemylėjo. Kas žino.

  2. Nepritariu, kad “dėl mūsų valdžios veiksmų ir žodžių žmonės pradeda nekęsti vieni kitų”.
    Tai atsakomybės nusimetimas, ieškojimas kaltų, nes juk aš tai nekaltas avinėlis. Joks išorės veiksnys negali žmogaus, jei jis sąmoningas ir teisingai tikintis, priversti kito žmogaus nekęsti. Prisiminkime seserį Nijolę Sadūnaitę, kuri mylėjo savo kankintojus, ir todėl kėlė jiems tokį siaubą. Niekas žmogaus negali pavergti, jei jis laisvas Dieve. Klausimas, kiek tokių tarp mūsų yra. Manau, jei krikščionis prieš pasaulį ima kovoti neapykanta ir kitais pasaulio ginklais, jis pasmerktas pralaimėti.

  3. Nepamenu tokio puikaus, išsamaus ir visapusiško straipsnio. Nuoširdžiausias ačiū Autoriui ir Redakcijai. Tokių žmonių, kaip Gerb. Autorius, reikia šiandienei Lietuvai, kad taptų mūsų tautos švyturiais, lydinčiais išbandymų sutemose.

  4. “Kaip elgiasi politikai, kurie nesiremia tikėjimu? Jie turi daug blogų minčių ir visų pirma siekia kuo didesnės materialios naudos sau, kuria sau palankius įstatymus ir rūpinasi tik savo asmeniniais interesais.” Jau rašiau šioje svetainėje ir darkart pakartosiu, kad tuo tikinčiam žmogui turėtų būti baisiai sunku šiame pasaulyje gyventi. Juk aplinkui tiek blogiukų. O valdžioje tai beveik visi tokie.
    Aš kaip mokslininkas tikiu kitais mokslininkais, nes mokslas yra nešališkas tiesos ieškojimas. Iš patiries nuvokiu, kiek daug reikia savy išsiugdyti, jei ieškai tiesos, kai tavo hipotezės žlunga, o daugybė bandymų neduoda rezultatų, kai nepakanka remtis nuostata myliu-nemyliu, koks būna klaidžiojimas rūke, kai nėra ko paklausti, nes nebesi mokinukas ar studentas, kurį mokytojai už rankos vedžioja. Turbūt tarp mokslininkų yra vienas kitas plagiatorius, sukčius, savanaudis. Jie nusižengia tyrėjų etikai ir pagavus yra baudžiami. Tačiau manant, kad didžiuma tokie (nes, matai, jie netikintys), darytų buvimą mokslo bendruomenėje apskritai beprasmį.
    Mūsų visuomenėje ir taip jau sunaikinti kone visi autoritetai. Tiems, kurie tokia destrukcija užsiima, linkiu patiems patirti jos pasekmes. Kai nemokšos patys viską žino, žinovų, profesionalų, mokslininkų nereikia. Kai virėjai mano, kad jie pajėgūs valdyti valstybę. O kodėl gi ne, jie gal tikintys… 🙂

  5. Atrodo, kad mokslininkas nesuprato (o gal nepastebėjo) straipsnio esmės. Siūlyčiau perskaityti dar kartą, o po to neskubant pamąstyti. Gal tada atrodys kitaip …

  6. Gerb. AUTORIAU, užčiuopęs egzistencijos esmę, nuoširdžiausia padėka ir pritarimas. Gal vieną kitą sakinį galima švelniau pasakyti (čia daugiau faktų ir principų santykis), bet tai, kad Tikėjimas į Dievą ir jo paliktų Amžinųjų vertybių laikymasis yra taikos ir žmogiškosios būties pamatas, nekvestionuotina. Tik šis kelias gali saugoti ir kiekvieną atskirai, ir tautas, pagaliau pasaulį. Ačiū Jums.

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis