Beveik porą metų koronavirusas, ir, jau antrą mėnesį, karas Ukrainoje yra užvaldę beveik visą viešąją erdvę. Suprantama, baimės dėl savo sveikatos ar gyvybės emocija, atjauta ir siekis padėti ukrainiečiams veikia kiekvieną mūsų. Šiuo ilgu slogios įtampos laikotarpiu pro akis nepastebimai praslysta itin svarbūs visą politinę sistemą ateityje veiksiantys pokyčiai Lietuvoje.
Seime siūloma pakeisti visus rinkimus reguliuojančius įstatymus ir juos kodifikuoti, t. y. priimti Rinkimų kodeksą. Seimo Teisės departamentas šiam projektui yra pateikęs virš 500 pastabų, tarp kurių – net keliolika pastabų dėl to, kad minėtas teisės akto projektas prieštarauja Konstitucijai.
Po Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame Teismas nustatė, kad savivaldybės mero pareigybė, taip pat įstatyme nustatyta jo kompetencija bei tiesioginiai mero rinkimai prieštarauja Konstitucijai, Seime pradėta Konstitucijos keitimo procedūra.
Tačiau, dėl Lietuvoje paskelbtos nepaprastosios padėties, Konstitucijos keitimo procedūra stringa. Nors tikimasi ją tęsti po balandžio 20 d., tačiau nėra aišku, ar tikrai pataisos išvys dienos šviesą, ar merus ir toliau rinksime tiesiogiai.
Neatmestina, kad nepaprastosios padėties argumentas nulems tokią padėtį, kad kitais metais tiesiogiai rinksime tik savivaldybių tarybas, kurios, galbūt, rinks merus.
Seime taip pat siūloma Politinių partijų įstatymą pakeisti Politinių organizacijų įstatymu. Atrodytų, koks skirtumas, kaip vadinsis įstatymas. Jei ne vienas „bet“. Politinių organizacijų įstatymas iš esmės keičia iki šiol sėkmingai dalyje savivaldybių veikusių rinkimų komitetų reguliavimą. Šiuos komitetus iš esmės siekiama prilyginti politinėms partijoms, nors Konstitucinis Teismas dar 2010 m. yra pažymėjęs jų skirtingą (kitaip nei politinių partijų) paskirtį.
Į tai, kad toks naujasis reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijos 34 bei 35 straipsniams dėmesį atkreipė Seimo Teisės departamentas. O Specialiųjų Tyrimų Tarnyba šiame įstatymo projekte įtaria net korupciją: politinės partijos gali bandyti apeiti partijų finansavimo taisykles per naujai steigiamus „analitinius centrus“, kurie turėtų teisę gauti, švelniai tariant, „keistą“ finansavimą iš užsienio.
Aukščiau išvardinti siūlymai, jei bus priimti, iš esmės pakeis politinę sistemą, keis savivaldos, Seimo, Europos Parlamento bei Prezidento rinkimų tvarką bei jų finansavimą.
Rinkimai ir politinių organizacijų (taip pat ir jų finansavimo) reguliavimas yra pamatinė prielaida demokratijai. Prielaida tautos atstovų rinkimui, kurie tiesiogiai daro įtaką žmogaus teisių ir laisvių padėčiai, jų santykiui su gyventojams nustatytomis pareigomis.
Pakankamo dėmesio šiems klausimams nerodo nei žiniasklaida, nei projektus teikiantys ir juos palaikantys politikai.
