Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad COVID-19 pandemija Lietuvoje tebėra valdoma nepakankamai gerai, nors ir matyti konstruktyvių, į skatinimą, o ne baudimą, nukreiptų iniciatyvų.
„Jeigu pasižiūrėtume savaitės statistiką, tai matome, kad vakcinacija visose senjorų amžiaus grupėse tebeišlieka kritinė. Taip pat ir susirgimų skaičiai auga kasdien (…) Akivaizdu, kad pandemija nėra gerai valdoma“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo A. Skaisgirytė.
Vis dėlto, pasak jos, vilčių teikia „bandymai dėlioti tam tikrus žingsnius“.
„Atsirado valia ieškoti ne tik bizūno, bet ir paskatų, kaip paskatinti skiepytis, ypač senjorus. Ir čia turbūt reiktų pagirti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri pateikė tam tikrų labai konkrečių pasiūlymų“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Jos teigimu, einant link tikslo paskiepyti kuo daugiau visuomenės, ypač vyresnio amžiaus žmonių, svarbu padarius vieną žingsnį į priekį nežengti dviejų atgal.
„Todėl reikalingi efektyvūs ir tvarūs sprendimai, kad kurtume žmonių motyvaciją skiepytis ir saugoti save nuo viruso“, – teigė A. Skaisgirytė.
BNS primena, kad Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui naujai iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti vyresniems nei 75 metų senjorams skirti 100 eurų išmoką. Ji taip pat būtų skiriama sustiprinančiąja doze iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems šios amžiaus grupės žmonėms.
Galutinį sprendimą dėl šio siūlymo priims Seimas, Vyriausybė prašo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje imuniteto koronavirusui neturi apie trečdalį vyresnių nei 75 metų senjorų: šioje amžiaus grupėje yra 270 tūkst. žmonių, apie 80 tūkst. iš jų nėra nei paskiepyti, nei persirgę COVID-19.
Ministerijos skaičiavimais, jei vienkartinę išmoką gautų visi tokio amžiaus senjorai, reikėtų daugiau nei 27 mln. eurų.
Minima 100 išmoka būtų skiriama vieną kartą. Pinigai būtų išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais, kartu su pensija, atskiro prašymo senjorams teikti nereikėtų.
