Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį priėmė ministro pirmininko Sebastieno Lecornu (Sebastjeno Lekorniu) atsistatydinimą, pranešė prezidentūra.
„Ponas Sebastienas Lecornu pateikė savo vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą respublikos prezidentui (E. Macronui), kurį jis priėmė“, – sakoma lakoniškame Prancūzijos prezidentūros pareiškime.
E. Macronas praėjusį mėnesį paskyrė S. Lecornu į šias pareigas, tačiau iš esmės nepakitusi kabineto sudėtis, kurią jis pristatė sekmadienio vakarą, sulaukė griežtos kritikos visame politiniame spektre.
S. Lecornu kadencija buvo trumpiausia iš visų ministrų pirmininkų šiuolaikinėje Prancūzijoje.
Atsistatydinantis premjeras pirmadienį pareiškė, kad nebuvo įvykdytos sąlygos, leidžiančios jam likti poste.
„Nebuvo įvykdytos sąlygos, kad galėčiau eiti ministro pirmininko pareigas“, – sakė S. Lecornu ir pasmerkė frakcijų, kurios, pasak jo, privertė jį atsistatydinti, „šališkus apetitus“.
Prancūzijos politika išgyvena suirutę nuo tada, kai prezidentas praėjusią vasarą žengė rizikingą žingsnį sušaukdamas pirmalaikius rinkimus, tikėdamasis sustiprinti savo valdžią. Šis žingsnis atsisuko prieš jį – parlamentas susiskaldė į konkuruojančius blokus.
Septintas premjeras
Du tiesioginiai S. Lecornu pirmtakai, Francois Bayrou (Fransua Bairu) ir Michelis Barnier (Mišelis Barnjė), buvo nuversti giliai susiskaldžiusiame parlamente kilus aklavietei dėl Prancūzijos biudžete numatytų taupymo priemonių.
Rugsėjo pradžioje E. Macronas, siekdamas sušvelninti gilėjančią politinę krizę, paskyrė 39 metų S. Lecornu septintuoju ministru pirmininku per visus savo darbo metus. Jis parėmė vieną artimiausių savo sąjungininkų, užuot pamėgindamas išplėsti vyriausybės patrauklumą visame politiniame spektre.
Pastarąsias tris savaites S. Lecornu surengė keletą konsultacijų su sąjungininkais centristais ir opozicijos lyderiais iš politinio spektro kairės ir dešinės, siekdamas parlamente susitarti dėl „nepuolimo pakto“, kad būtų galima priimti biudžetą.
Nė viena partija neturi pakankamai mandatų, kad galėtų valdyti savarankiškai.
Kelios kairiosios partijos, įskaitant žaliuosius, grasino šią savaitę inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo S. Lecornu.
Atrodo, kad šį šokiruojantį žingsnį privertė žengti dešiniųjų respublikonų (LR) reakcija į vėlai sekmadienį paskelbtą S. Lecornu ministrų kabinetą, dėl kurio partija ėmė svarstyti savo ateitį vyriausybėje.
Po šio pranešimo Paryžiaus akcijų rinka smuko.
Kol kas neaišku, kaip E. Macronas elgsis toliau. Iki šiol jis priešinosi raginimams dar kartą rengti pirmalaikius įstatymų leidybos rinkimus, taip pat atmetė galimybę atsistatydinti iki savo kadencijos pabaigos 2027 metais.
Tikimasi, kad 2027 metų prezidento rinkimai taps istorine Prancūzijos politikos kryžkele, nes Marine Le Pen (Marin Le Pen) vadovaujami Prancūzijos tautiniai dešinieji jaučia didžiausias galimybes perimti valdžią.
„Artimiausiomis savaitėmis vyks nauji (įstatymų leidėjų) rinkimai“, – prognozavo M. Le Pen dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ (RN) lyderis Jordanas Bardella (Žordanas Bardela).
„RN akivaizdžiai bus pasirengęs valdyti“, – pridūrė jis.
M. Le Pen irgi paragino surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
„(Parlamento) paleidimas yra absoliučiai būtinas“, – sakė dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ lyderė parlamente M. Le Pen.
Ji pridūrė, kad prezidentui Emmanueliui Macronui būtų išmintinga atsistatydinti, nors jis anksčiau atmetė šį žingsnį.
Jokio paskutinio šanso
Respublikonai neketino pasiūlyti E. Macronui ir jo sąjungininkams paskutinio šanso dėl iš esmės nepasikeitusio ministrų kabineto, sakė dešiniosios partijos vicepirmininkas Francois-Xavier Bellamy (Fransua Ksavjė Belami).
Į vyriausybės sudėtį buvo įtrauktas ir buvęs ilgametis finansų ministras Bruno Le Maire’as (Briunas Le Meras), turėjęs eiti gynybos ministro pareigas.
Prancūzijos valstybės skola pasiekė rekordinį lygį, parodė praėjusią savaitę paskelbti oficialūs duomenys.
Prancūzijos skolos ir BVP santykis dabar yra trečias pagal dydį Europos Sąjungoje (ES) po Graikijos ir Italijos ir beveik dvigubai viršija pagal ES taisykles leidžiamą 60 proc. ribą.
Ankstesnės vyriausybės pastaruosius tris metinius biudžetus per parlamentą prastūmė be balsavimo – tai konstitucijos leidžiamas, bet opozicijos labai kritikuojamas būdas.
Tačiau S. Lecornu praėjusią savaitę pažadėjo užtikrinti, kad įstatymų leidėjai galėtų balsuoti dėl įstatymo projekto.
