Prancūzijos parlamento žemieji rūmai priėmė įstatymą dėl kovos su islamo ekstremizmu

Prancūzijos parlamento žemieji rūmai antradienį priėmė įstatymą dėl kovos su „islamo separatizmu“, kurį vyriausybė vadina atsakomuoju smūgiu religinėms grupėms, bandančioms pakenkti valstybės sekuliarizmui.

Įstatymo projekto kritikai teigia, kad jis stigmatizuoja musulmonus ir suteikia valstybei naujų galių riboti žodžio laisvę bei religines grupes.

Teisės aktui pritarė aiški dauguma Nacionalinio Susirinkimo deputatų.

Prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) centristinė partija „Respublika, pirmyn“ (La République en Marche, LREM) uoliai palaikė šį įstatymo projektą. Per balsavimą už jį pasisakė 347 deputatai, 151 balsavo prieš, 65 – susilaikė.

Dabar įstatymo projektas keliaus į parlamento aukštuosius rūmus – Senatą, kur E. Macrono partija neturi daugumos.

„Tai itin stiprus sekuliarus puolimas, – prieš antradienio balsavimą interviu radijui RTL sakė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas). – Tai griežtas tekstas,.. tačiau būtinas respublikai.“

Teisės akte yra daugiau nei 70 straipsnių. Įstatymas, be kita ko, išplečia valstybės galimybes uždaryti maldos namus ir religines mokyklas, taip pat uždrausti skelbti pamokslus ekstremizmą skatinantiems imamams.

Atsižvelgiant į susirūpinimą dėl Turkijos, Kataro ar Saudo Arabijos skiriamo finansavimo mečetėms, teisės aktas įpareigoja religines grupes deklaruoti didesnes aukas iš užsienio, o jų sąskaitos turi būti audituotos.

Nacionalinis Susirinkimas priėmė šį įstatymo projektą artėjant kitais metais vyksiantiems prezidento rinkimams ir šalyje tvyrant įtampai dėl islamistų grėsmės bei dešimtmečių senumo nesutarimų didelės Prancūzijos musulmonų bendruomenės integracijos klausimais.

E. Macronas ir G. Darmaninas kaltinami, kad bando įsiteikti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų rinkėjams, išpūsdami grėsmę, kurią esą kelia religinės grupės neretai marginalizuotose imigrantų bendruomenėse.

Vyriausybė atkerta, kad grėsmė reali, atkreipdama dėmesį į besikartojančias teroristines atakas ir, anot E. Macrono, besiformuojančią „priešišką visuomenę“, atmetančią sekuliarizmą, lygybę ir kitas Prancūzijos puoselėjamas vertybes bei įstatymus.

Grėsmės

Pastarąją savaitę visa šalis sužinojo apie vieną mokytoją iš „sunkaus“ priemiesčio į pietvakarius nuo Paryžiaus, pasirodžius pranešimams, kad jam prireikė policijos apsaugos dėl gautų grasinimų mirtimi už vietos islamistų pasmerkimą.

Dešiniojo sparno partijos laiko jį žmogumi, įspėjusiu dėl ekstremistinių grupuočių pavojaus, o kairysis sparnas atkreipia dėmesį į jo provokacinius pareiškimus apie islamą ir kaltina jį grėsmės išpūtimu.

Nacionalinė žiniasklaida susidomėjo jo atveju, primenančiu apie šalį sukrėtusį mokytojo Samuelio Paty (Samiuelio Pati) nužudymą. Šiam mokytojui paauglys islamistas pernai spalį nupjovė galvą.

Prieš S. Paty internete buvo surengta neapykantos kampanija, kurią inicijavo vieno jo mokyklos vaiko tėvas, pasipiktinęs tuo, kad mokytojas per pilietiškumo ugdymo ir žodžio laisvės pamoką vaikams parodė prieštaringai vertinamų pranašą Muhammadą (Muhamadą) vaizduojančių karikatūrų.

S. Paty nužudymas paskatino į įstatymo projektą įtraukti naujo nusikaltimo – asmeninės informacijos apie žmogų atskleidimo žinant, kad tai sukels tam žmogui pavojų – apibrėžimą.

Už „separatizmo“ nusikaltimą, kuriuo vadinamas grasinimas valstybės tarnautojui siekiant „visiško ar dalinio atleidimo nuo taisyklių arba kitokio jų taikymo“, bus skiriamas įkalinimas iki penkerių metų.

„Beprecedentis smūgis“

Įsibėgėjant kampanijai prieš prezidento ir parlamento rinkimus, opozicinė dešiniojo sparno partija „Respublikonai“ (LR) ir kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ sakė, kad šis įstatymo projektas nepakankamas.

Jos ragino suvaržyti islamiškų skraisčių nešiojimą, kurį laiko islamistinių pažiūrų demonstravimu, o ne kultūrinės tapatybės ar pamaldumo išraiška.

Vyriausybė atmetė raginimus įvesti platesnį skarų draudimą, bet minimu įstatymu bus išplėstas reikalavimas dėl žmonių, dirbančių viešąsias paslaugas teikiančiose privačiose kompanijose, drabužių „religinio neutralumo“.

Kritikai sako, kad E. Macronas savo poziciją dėl islamizmo ir saugumo siekia griežtinti prieš tikėtiną naują susirėmimą su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen (Marin Le Pen) per kitų metų rinkimus.

Jis neseniai stūmė iniciatyvą paprašyti aštuonių Prancūzijos musulmonų federacijų pasirašyti 10 punktų „principų chartiją“, bet trys federacijos tai padaryti atsisakė.

43 metų prezidentas taip pat kaltinamas tuo, kad per mažai kovoja su diskriminacija ir rasizmu, nors yra pažadėti naujas įstatymas ir finansavimas, turintys padėti visuomenės pakraščiuose atsidūrusioms bendruomenėms.

Sekmadienį Paryžiuje prieš minimą įstatymo projektą protestavo beveik 200 žmonių, teigusių, kad juo „stiprinama musulmonų diskriminacija“.

Sausio mėnesį mokslininkų ir aktyvistų grupė laikraštyje „Liberation“ rašė, kad šis įstatymo projektas yra „beprecedentis smūgis“ religinei laisvei ir susibūrimų laisvei.

Po S. Paty nužudymo vyriausybė pasinaudodama turimomis galiomis uždarė kelias mečetes ir dvi svarbias musulmonų organizacijas: nevyriausybinę labdaros organizaciją „BarakaCity“ ir nevyriausybinę „Collectif contre l’islamophobie en France“ (CCIF).

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis