Trečiadienio rytą bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems piligrimams popiežius skaitė katechezę apie Šventosios Dvasios veikimą Bažnyčioje vykdomoje evangelizacijos misijoje.
Popiežius priminė, kad šv. Petras savo Pirmajame laiške apaštalus vadina „Evangelijos skelbėjais, iš dangaus pasiųstos Šventosios Dvasios galia“ (plg. 1 Pt 1, 12). Naujajame Testamente žodis „Evangelija“ turi dvi pagrindines reikšmes, aiškino Pranciškus. Šis žodis gali reikšti vieną iš keturių kanoninių Evangelijų – Mato, Morkaus, Luko ar Jono.
Šia prasme Evangelija – tai Geroji naujiena, kurią Jėzus skelbė savo žemiškojo gyvenimo metu. Tačiau po Kristaus Prisikėlimo žodis „Evangelija“ įgyjo naują reikšmę – tai velykinio Kristaus mirties ir prisikėlimo slėpinio skelbimas.
Skelbdami Kristų, skelbiame ir iš Evangelijos išplaukiantį moralinį mokymą. Tačiau visada turime atsiminti šv. Pauliaus įspėjimą, kad niekada įstatymas nebūtų keliamas aukščiau malonės, o geri darbai – aukščiau tikėjimo.
Popiežius priminė, kad savo apaštališkajame paraginime Evangelii gaudium jis labai primigtinai pabrėžė kerigmos, tai yra Gerosios naujienos skelbimo, pirmumą. Nuo jo priklauso visas moralinis mokymas, o ne atvirkščiai. Taip pat reikia visada atsiminti, kad Gerosios naujienos skelbimo skatintoja yra Šventoji Dvasia, kad be jos skelbimas nebūtų įmanomas.
Kas nors galėtų paklausti: kaip gi suprasti mūsų, krikščionių, vaidmenį, jei viskas priklauso ne nuo mūsų, bet nuo Šventosios Dvasios? Iš tikrųjų yra du dalykai, kurie tikrai priklauso nuo mūsų, sakė Pranciškus.
Pirmasis – tai malda. Šventoji Dvasia nužengia ant tų, kurie jos meldžia. „Jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“ (Lk 11, 13), – sako Kristus. Jei mėgintume skelbti Kristų nesimelsdami, būtume, šv. Pauliaus žodžiais, tik „žvangantis varis ir skambantys cimbolai“ (1 Kor 13, 1).
Antrasis nuo mūsų priklausantis dalykas – skelbti ne save, bet Viešpatį Jėzų. Skelbti ne save, bet Viešpatį, reiškia visada teikti pirmenybę ne mūsų skatinamoms ir su mūsų vardu siejamoms pastoracinėms iniciatyvoms, bet noriai bendradarbiauti su kitais.
Tegul Šventoji Dvasia moko Bažnyčią būtent taip skelbti Evangeliją šiandienos žmonėms, sakė Pranciškus, baigdamas trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę.
Jei mėgintume skelbti Kristų nesimelsdami, būtume, šv. Pauliaus žodžiais, tik „žvangantis varis ir skambantys cimbolai“ (1 Kor 13, 1).
Kiekvieną trečiadienį per bendrąsias audiencijas popiežiui baigus katechezę, jos santraukos perskaitomos keliomis kalbomis – prancūzų, anglų, ispanų, portugalų, vokiečių, lenkų ir arabų. Šį trečiadienį pirmą kartą katechezės santrauka buvo perskaityta kinų kalba.
Pats Pranciškus pristatė šią naujovę: „Šiandien su dideliu džiaugsmu pradedame skaityti katechezės santrauką kinų kalba. Todėl noriu nuoširdžiai pasveikinti čia esančius kinus ir tuos, kurie seka audienciją per žiniasklaidos priemones. Visiems jums ir jūsų šeimoms linkiu džiaugsmo ir ramybės. Telaimina jus Dievas!“
Kaip per kiekvieną pastarųjų kelerių metų bendrąją audienciją, ir šį trečiadienį prieš baigiamąjį palaiminimą popiežius pakartojo prašymą melstis už taiką.
„Prašau, toliau melskimės už taiką! Karas yra žmogaus pralaimėjimas. Karas neišsprendžia problemų; karas yra blogas; karas griauna. Melskimės už šalis, kuriose vyksta karas. Nepamirškime kenčiančios Ukrainos, nepamirškime Palestinos, Izraelio, Mianmaro… Tiek daug žuvusių vaikų, tiek daug nekaltų žmonių! Melskime Viešpatį, kad atneštų mums taiką. Visada melskimės už taiką.“
