Popiežius: tik į skubėjimo verpetą neįtraukta širdis sugeba atsitraukti nuo darbų ir savęs pačios

Liepos 18 dieną Šv. Petro aikštėje įvyko tradicinis sekmadienio vidudienio susitikimas, kurio metu popiežius Pranciškus pakvietė kartu sukalbėti „Viešpaties angelo“ maldą ir pateikė kelias įžvalgas apie sekmadienio Evangelijos skaitinį.

Pasak popiežiaus Pranciškaus, Evangelijos pagal Morkų pasakojime (žr. Mk 6, 30–34) perteikiamos Jėzaus nuostatos apie du svarbius gyvenimo aspektus: poilsį ir atjautą.

Apaštalai susirinko pas Jėzų ir apsakė jam visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę. O jis tarė jiems: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“. (…) Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų.

Kai iš nelengvos misijų kelionės sugrįžę apaštalai entuziastingai pasakoja apie tai, ką patyrė, Jėzus švelniai juos pakviečia truputį pailsėti. Nors ir džiaugiasi matydamas savo mokinius, laimingus dėl skelbimo vaisių, nesileidžia į komplimentus ir kamantinėjimus, tačiau rūpinasi jų fiziniu ir dvasiniu nuovargiu. Juos perspėja apie grėsmę, kuri visada tyko ir mūsų: tai frenetiškos veiklos spąstai, kai svarbiausia yra pasiekiami rezultatai ar mūsų pačių jautimasis svarbiausiais veikėjais.  

tikram poilsiui padeda sugrįžimas prie dalykų šerdies: sustoti, pabūti tyloje, pasimelsti, darbo bėgimo nepakeisti paprastu atostogų bėgimu.

Bažnyčioje tai nėra retenybė: skubame, bėgame, manome, kad viskas priklauso nuo mūsų ir tokiu būdu galiausiai rizikuojame išleisti iš akių Jėzų. Dėl to Jis kviečia savuosius šiek tiek pailsėti į nuošalesnę vietą, likti tik su Juo. Tai ne vien fizinis, bet ir širdies poilsis. Nepakanka sustoti, reikia iš tiesų pailsėti. O tikram poilsiui padeda sugrįžimas prie dalykų šerdies: sustoti, pabūti tyloje, pasimelsti, darbo bėgimo nepakeisti paprastu atostogų bėgimu. Jėzus nebuvo abejingas žmonių poreikiams, bet kiekvieną dieną visų pirmą pasitraukdavo pasimelsti, pabūti, tyloje, su Tėvu. 

„Truputį pailsėkite“ – šis kvietimas skirtas ir mums. Saugokimės vien į efektyvumą orientuotos dienotvarkės, mokėkime sustoti, išjungti telefoną, pasimėgauti tyla, kontempliuoti gamtą, atsigauti pokalbyje su Dievu.

Vis dėlto Evangelija priduria, kad Jėzus ir mokiniai negalėjo pailsėti taip, kaip būtų norėję. Žmonės plūsta iš visų pusių ir jų ieško. Jėzui šių žmonių „pagailo“, Jis pradėjo juos mokyti. Atrodo, kad tai prieštarauja tam, kas pasakyta anksčiau, bet taip nėra. Tik į skubėjimo verpetą neįtraukta širdis sugeba atsitraukti nuo darbų ir savęs pačios, pamatyti kitus, jų žaizdas, jų poreikius: tai reiškia atjausti, pagailėti. Atjauta gimsta iš kontempliacijos.

Jei išmoksime iš tiesų pailsėti, sugebėsime iš tiesų ir užjausti. Jei išsaugosime kontempliatyvų žvilgsnį, tęsime savo darbus be grobuoniškos nuostatos turėti ir suvartoti viską. Jei išlaikysime ryšį su Viešpačiu ir nenujautrinsime tai, kas mumyse giliausia, darbai, kurios turime atlikti, mūsų nebepraris ir neatims kvapo. Mums reikia „širdies ekologijos“, kurią sudaro poilsis, kontempliacija ir atjauta. Tegu vasaros laikas tam pasitarnauja, linkėjo Šventasis Tėvas ir „Viešpaties angelo“ malda pakvietė kreiptis į Dievo Motiną, kuri žinojo, kas yra tyla, malda ir kontempliacija, kuri visada švelniai atjaučia mus, savo vaikus.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis