„Norėtume pamatyti Jėzų“. Šiuos žodžius girdime iš graikų, kurie lankėsi Jeruzalėje, kai ir Jėzus su mokiniais buvo atvykęs į šventąjį miestą. Tie graikai, išgirdę apie Jėzų, panoro jį pamatyti. Visais laikais žmonės to paties prašo Bažnyčią ir kiekvieną iš mūsų, sakė popiežius sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą, kuri vėl buvo kalbama Vatikano rūmų bibliotekoje.
Jėzaus atsakymas verčia susimąstyti: „Jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių“ (Jn 12, 24). Išgirdę šiuos žodžius, žmonės galbūt pamanė, kad Jėzus praleido negirdomis jų prašymą, tačiau šitaip Jėzus paaiškina, ką iš tiesų reiškia jį pamatyti ir su juo susitikti. Šiuo atsakymu Jėzus sako: jei norite mane pažinti ir suprasti, žiūrėkite į kviečių grūdą, kuris pasėtas miršta. Žiūrėkite į kryžių.
Ir šiandien daug žmonių, gal net to atvirai nesakydami, norėtų pamatyti Jėzų, susitikti su juo, pažinti jį. O tai reiškia, kad mums, krikščionims, mūsų bendruomenėms tenka labai didelė atsakomybė. Mes į jų troškimą turime atsakyti liudijimu, gyvenimu pagal Dievo stilių, artumu, atjauta, švelnumu, aukojimusi ir tarnavimu. Turime sėti meilės grūdus ne žodžiais, kuriuos nuneša vėjas, bet konkrečiais, paprastais ir drąsiais pavyzdžiais, ne smerkimu, bet meilės darbais. Tuomet, Viešpaties malonės padedami, mes duosime vaisių, net jei mūsų gyvenimo žemė bus išdžiūvusi dėl nesusipratimų, sunkumų ar persekiojimų, reikalavimo griežtai laikytis įstatymų ar klerikalinio moralizavimo. Kai dėl išmėginimų ar vienatvės grūdas miršta, tą pačią akimirką užsimezga nauja gyvybė, kuri subrandina gausių vaisių. Šioje mirties ir gyvybės sampynoje galime patirti meilės džiaugsmą ir tikrąjį vaisingumą.
Turime sėti meilės grūdus ne žodžiais, kuriuos nuneša vėjas, bet konkrečiais, paprastais ir drąsiais pavyzdžiais, ne smerkimu, bet meilės darbais.
Baigdamas trumpą sekmadienio Evangelijos komentarą popiežius meldė Mergelę Mariją, kad ji padėtų mums sekti paskui Jėzų, drąsiai eiti tarnavimo keliu, kad Kristaus meilė spindėtų visuose mūsų darbuose ir taptų visų mūsų gyvenimo stiliumi.
Po „Viešpaties angelo“ maldos popiežius priminė pirmadienį minimą Pasaulinę vandens dieną. Vanduo – tai labai svarbi ir nepakeičiama Dievo dovana. Mums, tikintiesiems, vanduo yra ne prekė, bet universalus simbolis ir gyvybės bei sveikatos šaltinis. Labai daug žmonių, mūsų brolių ir seserų, kenčia dėl vandens stokos, sakė Pranciškus, ragindamas valstybes ir tarptautinę bendruomenę visiems užtikrinti prieigą prie švaraus vandens.
