„Šiandien minime du tikėjimo brolius – Petrą ir Paulių, kuriais remiasi visa Bažnyčia ir kurie yra pagrindiniai Romos vyskupijos bei miesto globėjai“, – kreipėsi popiežius Leonas XIV į sekmadienio rytą Šv. Petro bazilikoje aukotų Šventųjų Petro ir Pauliaus iškilmės Mišių dalyvius.
Kartu su popiežiumi Mišias koncelebravo 54 per pastaruosius metus paskirti nauji arkivyskupai metropolitai. Leonas XIV jiems uždėjo ant pečių palijų – baltos vilnos juostą, jų ganytojiškosios atsakomybės simbolį. Tarp Mišių dalyvių buvo Romoje šiomis dienomis besilankantys Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyskupai. Dalyvavo ir Konstantinopolio patriarchato delegacija, atvykusi į Romą Šv. Petro ir Pauliaus šventės proga. Bazilikoje buvo 5,5 tūkst. maldininkų, antra tiek – Šv. Petro aikštėje.
Pasak popiežiaus Leono, apaštalų Petro ir Pauliaus gyvenimo istorijos yra tarsi iššūkis mums – šiandien pasaulyje gyvenančiai Viešpaties mokinių bendruomenei. Mišių homilijoje popiežius pabrėžė du mums aktualiausius šių šventųjų liudijimo aspektus – bažnytinę bendrystę ir tikėjimo gyvybingumą.
Šiandien liturgijoje minime Petro ir Pauliaus kankinystę, kuri juos galutinai susiejo su Kristumi. Petras ir Paulius atidavė savo gyvybę už Evangeliją. Tačiau per kankinystę pasiekta jų dvasinės brolystės viršūnė nepanaikina skirtumų ir savitumų: Simonas buvo žvejys iš Galilėjos, Saulius – intelektualas, priklausęs fariziejų partijai; pirmasis iš karto viską paliko, kad sektų Viešpatį; antrasis iki atsivertimo buvo krikščionių persekiotojas; Petras skelbė Kristų pirmiausia žydams, o Paulius nešė Gerąją Naujieną pagonims. Popiežius sakė, kad tarp šių dviejų didžiųjų ankstyvosios Bažnyčios lyderių netrūko konfliktų, ypač dėl santykių su pagonimis. Kaip žinome, šis klausimas buvo išspręstas Jeruzalės Susirinkime, per kurį susidūrė skirtingi požiūriai, kuriais vadovavosi šie du apaštalai.
„Brangieji, Petro ir Pauliaus istorija mus moko, kad bendrystė, į kurią mus kviečia Viešpats, yra balsų ir veidų harmonija, kuri nepanaikina kiekvieno iš mūsų laisvės, – sakė Leonas XIV. – Mūsų globėjai ėjo skirtingais keliais, turėjo skirtingų idėjų, kartais nesutardavo ir diskutuodavo su evangeliniu atvirumu. Tačiau tai netrukdė jiems gyventi concordia apostolorum, t. y. išlaikyti gyvą Dvasios bendrystę, vaisingą darną įvairovėje.“
minimi apaštalai savo pavyzdžiu mus įkvepia būti atviriems pokyčiams, atsižvelgti į įvykius ir konkrečias mūsų bendruomenių situacijas, ieškoti naujų evangelizacijos kelių.
Pasak popiežiaus, Petro ir Pauliaus santykių pavyzdys mus skatina mąstyti apie bažnytinę bendrystę. Ji gimsta iš Šventosios Dvasios impulso, sujungia įvairovę ir stato vienybės tiltus tarp įvairių charizmų, dovanų ir tarnysčių. Esame kviečiami siekti tokios vienybės, žvelgdami į Petrą ir Paulių. Juos siejusios brolybės labai reikia mums visiems: jos reikia Bažnyčiai, pasauliečių ir kunigų, kunigų ir vyskupų, vyskupų ir popiežiaus santykiams, visai sielovadai, ekumeniniam dialogui ir Bažnyčios draugiškiems santykiams su pasauliu.
„Šventieji Petras ir Paulius taip pat skatina pagalvoti apie mūsų tikėjimo gyvybingumą“, – tęsė homiliją popiežius Leonas. Iš tiesų mūsų, kaip Kristaus mokinių, gyvenime visada yra pavojus pasiduoti įpročiui, ritualizmui, vadovautis modeliais, kurie yra nutolę nuo tikrovės ir neatsižvelgia į dabarties iššūkius. Šiandien mūsų minimi apaštalai savo pavyzdžiu mus įkvepia būti atviriems pokyčiams, atsižvelgti į įvykius ir konkrečias mūsų bendruomenių situacijas, ieškoti naujų evangelizacijos kelių.
Pasak popiežiaus, ir mums yra skirtas šiandien Evangelijoje skambėjęs Kristaus klausimas apaštalams: „Kuo jūs mane laikote?“ (Mt 16, 15). Kiekvieną dieną, kiekvieną valandą turime vis iš naujo išgirsti šį klausimą. Jis turi skatinti mus su įžvalgumu ieškoti mūsų tikėjimo ir Bažnyčios gyvenimo atnaujinimo būdų.
„Brangūs broliai ir seserys, palaikomi šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus liudijimo, eikime drauge tikėjimo ir bendrystės keliu ir šaukimės jų užtarimo mums visiems – Romos miestui, Bažnyčiai ir visam pasauliui.“
