Birželio 9-ąją, minint Švč. Mergelę Mariją, Bažnyčios Motiną, popiežius Leonas XIV aukojo šv. Mišias Šv. Petro bazilikoje, skirtas Šventojo Sosto darbuotojų jubiliejaus dienai. Ši data sutampa su pirmadieniu po Sekminių ir primena Šventosios Dvasios dovanas, kurios, pasak popiežiaus, yra būtinos tiek Bažnyčios, tiek jos institucijų – ypač Apaštalų Sosto – vaisingumui.
Rytą darbuotojai ir kiti dalyviai susirinko į maldos pradžią, kurioje meditaciją vedė vienuolė Marija Glorija Riva, priklausanti Švč. Sakramento nuolatinio garbinimo seserims. Savo kalboje ji ragino gyventi turint amžinybės horizontą ir nuolat klausti savęs: „Ar tai, ką darau, susieja mane su meile ir tiesa, kuri išlieka?“ Ji priminė būtinybę gerbti žmogaus gyvybę ir orumą – nepaisant jo lyties, tikėjimo ar kilmės.
Po meditacijos vyko iškilminga procesija, kuriai vadovavo pats popiežius Leonas XIV. Jis nešė medinį piligriminį kryžių – tokį pat, kokius neša piligrimų grupės pereidamos pro Šventąsias duris. Procesija pajudėjo per Šv. Petro aikštę ir įžengė į baziliką, kur buvo aukojamos Jubiliejaus Mišios.
Savo homilijoje popiežius atkreipė dėmesį į liturgijos bei skaitinių – ypač Evangelijos pagal Joną ir Apaštalų darbų – turinį. Jose apmąstomas Marijos vaidmuo Bažnyčioje: po Jėzaus mirties Ji tampa visų tikinčiųjų Motina, naująja Ieva, susieta su Jo atperkamąja mirtimi. Apaštalų darbuose matoma, kaip Marija meldžiasi kartu su pirmąja bendruomene – tai liudija jos motinystę gimstančios Bažnyčios atžvilgiu.
„Šventasis Sostas gyvuoja tarp dviejų polių – marijinio ir petriškojo“, – pabrėžė Leonas XIV. Pasak jo, kaip Marija rėmė apaštalus, taip ir šiandien jos motinystė užtikrina Bažnyčios gyvybingumą. Ji yra „traukos polius“, jungiantis ir derinantis įvairius narių pašaukimus bei užtikrinantis maldos vienybę.
Toliau popiežius kalbėjo apie Bažnyčios ir Šventojo Sosto vaisingumą. Anot jo, šis vaisingumas nėra išorinis efektyvumas ar struktūrinis veiksmingumas – jis priklauso nuo kiekvieno nario šventumo, meilės ir ištikimybės Evangelijai. „Bažnyčia vaisinga tiek, kiek jos nariai, kiekvienas pagal savo pašaukimą, myli taip, kaip mylėjo Jėzus“, – sakė Šventasis Tėvas.
Leonas XIV priminė, kad tiek kunigas, einantis sunkią tarnystės kryžiaus kelią, tiek tėvai, slaugantys artimuosius ar susiduriančiais su sunkumais, prisideda prie Bažnyčios vaisingumo. Tikras Bažnyčios šventumas – tai ištikimybė ir pasiaukojimas kasdienybėje.
Mišiose dalyvavo keli tūkstančiai žmonių – dvasininkai, vienuoliai ir pasauliečiai, tarnaujantys tiek Romos Kurijos dikasterijose, tiek įvairiose Vatikano valstybės institucijose: nuo Apaštalinės bibliotekos iki muziejų, žandarmerijos ir sodų tarnybų. Šiuo metu Šventajame Soste dirba apie 5 tūkstančius žmonių, iš kurių dauguma – tikintieji pasauliečiai.
„Šlovinkime Dievą už Jo Žodį, kuris yra žibintas mūsų žingsniams, ir už kiekvieną tarnystės valandą, atliekamą tikėjime ir viltimi“, – homilijos pabaigoje kvietė popiežius Leonas XIV.
