Šeštadienio, rugpjūčio 23 d., rytą popiežius Leonas XIV priėmė Tarptautinio katalikų įstatymų leidėjų tinklo narius – apie 150 parlamentarų iš Europos ir kitų šalių, dalyvaujančių Romoje šiomis dienomis vykstančiame kasmetiniame susitikime.
Tarptautinis katalikų įstatymų leidėjų tinklas (International Catholic Legislators Network, ICLN) buvo įkurtas 2010 m. Austrijos politikų ir Vienos arkivyskupo kardinolo Christopho Schönborno iniciatyva. Nuo įkūrimo iki šios dienos į jo veiklą įsitraukė daugiau kaip tūkstantis parlamentarų iš įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos.
Kasmet vasarą Romoje arba kuriame nors Romos apylinkių miestelyje rengiami šio tinklo narių susitikimai. Vasaros susitikimų dalyvius kasmet priima ir popiežius. Šiemetinis, jau 16-asis, susitikimas vyksta rugpjūčio 21–24 dienomis Romoje; jo tema: „Naujoji pasaulio tvarka: didžiųjų galių politika, korporacijų viešpatavimas ir žmogaus klestėjimo ateitis“.
Sveikindamas politikus popiežius Leonas XIV pabrėžė, kad šių metų diskusijoms pasirinktoje temoje atsispindi tiek nerimas dėl tolesnės pasaulio raidos, tiek troškimas, kad žmonija galėtų klestėti ir džiaugtis taika bei laisve, gyvendama pagal Dievo planą.
Popiežius priminė šv. Augustino mokymą apie „Dievo miestą“ ir „žmogaus miestą“ – du dvasinius polius, tarp kurių vystosi žmonijos istorija. „Žmogaus mieste“ matome daug egoizmo ir valdžios troškimo, o „Dievo mieste“ viešpatauja meilė, teisingumas, gailestingumas ir nuolankumas. Krikščionys, tarp jų ir politikai, yra pašaukti skleisti Evangelijos vertybes visuomenėje, kad ji taptų artimesnė Dievo Karalystės vizijai.
Leonas XIV atkreipė dėmesį, kad šiandien pažanga dažnai klaidingai siejama tik su materialine gerove ar neribota individualia autonomija, tačiau tai neatneša žmogui jo trokštamos pilnatvės. Turtingose visuomenėse matome daug vienišų, viltį ir gyvenimo prasmę praradusių žmonių.
Tikram klestėjimui, pasak popiežiaus, reikalingas visapusiškas žmogaus ugdymas – fizinis, socialinis, kultūrinis, moralinis ir dvasinis. Tikra pažanga remiasi prigimtiniu įstatymu, įrašytu žmogaus širdyje, ir Evangelijos šviesa. Tik tokia pažanga leidžia žmogui gyventi dorai, bendruomeniškai, harmonijoje su kūrinija; tik tokia pažanga užtikrina taiką šeimoje ir visuomenėje.
„Žmogaus ateitis priklausys nuo to, ant kokios meilės pamato statysime visuomenę – ant meilės sau ar meilės Dievui ir artimui“, – sakė popiežius ir ragino katalikus įstatymų leidėjus būti tiltų statytojais tarp „žmogaus miesto“ ir „Dievo miesto“, dirbti dėl pasaulio, kuriame vykdantieji valdžią klausytų sąžinės balso, o įstatymas gintų žmogaus orumą.
Popiežius perspėjo nepasiduoti pavojingai pesimistinei nuostatai, jog nieko neįmanoma pakeisti. Priešingai, krikščionių pašaukimas kaip tik yra skatinti „vilties politiką“ ir „vilties ekonomiką“, kurios remiasi tikėjimu, kad Kristaus malonė gali perkeisti širdis ir būti šviesa gyvenantiems „žmogaus mieste“.
Galiausiai popiežius padėkojo parlamentarams už pastangas liudyti Evangeliją viešajame gyvenime, patikino, kad meldžiasi už juos, jų artimuosius ir jų rinkėjus, bei linkėjo, kad Viešpats Jėzus, Taikos Kunigaikštis, įkvėptų jų darbus siekiant tikro žmogaus ir visos žmonijos klestėjimo.
