Sekmadienio rytą popiežius Leonas XIV šventė Eucharistiją Šv. Petro aikštėje kartu su Jubiliejaus piligrimais iš viso pasaulio, priklausančiais draugijoms ir judėjimams, puoselėjantiems marijinį dvasingumą ir pamaldumą Švenčiausiajai Mergelei Marijai.
Tikro, tikėjimą gaivinančio marijinio dvasingumo centras yra Jėzus, pabrėžė popiežius pradėdamas Mišių homiliją. „Prisimink prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų“, – sako šv. Paulius šio sekmadienio Mišių antrajame skaitinyje. Paulius prašo mūsų niekada nenugręžti žvilgsnio nuo Jėzaus, neišstumti jo iš mūsų gyvenimo istorijos, nesumenkinti jo kryžiaus aukos. Jėzus – tai Dievo ištikimybė mums. Jėzus – tai įrodymas, kad Dievas ištikimai laikosi duotų pažadų. Tik Jėzus yra tikro krikščioniškojo dvasingumo šaltinis.
Marijinis dvasingumas tarnauja Evangelijai, padeda atsiskleisti jos paprastumui, sakė Leonas XIV. Meilė Marijai iš Nazareto daro mus Jėzaus mokiniais kartu su ja, moko mus vis sugrįžti pas Jėzų, medituoti jo gyvenimo įvykius. Marijinis dvasingumas panardina mus į dangaus šviesos nutviekstą istoriją, padeda suprasti, kad Dievui nemieli išdidžios širdies žmonės; jis nuverčia didžiūnus nuo sostų, turtuolius tuščiomis paleidžia. Marijinis dvasingumas įpareigoja mus pamaitinti alkanuosius, padėti nuolankiesiems, atsiminti Dievo gailestingumą ir pasitikėti jo galinga ranka (plg. Lk 1, 51–54). Ir mes esame pašaukti įsipareigoti Dievo karalystei. Ir mes, kaip Marija, turime tarti „Taip“ ir šį įsipareigojimą kasdien kartoti.
autentiškas marijinis dvasingumas Bažnyčioje daugina Dievo gerumą, Dievo motinišką švelnumą.
Toliau homilijoje popiežius paminėjo sekmadienio Evangelijoje minimus dešimt Kristaus pagydytų raupsuotųjų, kurių devyni negrįžo padėkoti jam už gautą pagijimo dovaną. Tai reiškia, sakė Leonas XIV, kad Dievo malonė gali mus pasiekti ir nesulaukti atsako, gali mus išgydyti, bet neįtraukti į Dievo karalystės kūrimą. Todėl saugokimės, kad neitume į bažnyčią be noro sekti Jėzumi, sakė popiežius. Deja, yra tokių kulto formų, kurios nesusieja mūsų su kitais, kurios užmigdo mūsų širdis. Tada mes taip ir nepastebime žmonių, kuriuos Dievas pastato mūsų kelyje, mums nerūpi geresnis pasaulis, nedalyvaujame Marijos Magnificat giesmės džiaugsme.
Saugokimės, kad nepaverstume tikėjimo įrankiu. Saugokimės pavojaus žiūrėti į kitus žmones, ypač į vargstančiuosius, kaip į priešus, kaip į „raupsuotuosius“, kurių reikia vengti. Mergelė Marija sekė Jėzumi, o Jėzaus kelias veda link kiekvieno žmogaus, ypač link vargstančiųjų, sužeistųjų, nusidėjėlių. Todėl autentiškas marijinis dvasingumas Bažnyčioje daugina Dievo gerumą, Dievo motinišką švelnumą.
„Brangieji, šiame teisingumo ir taikos ištroškusiame pasaulyje išlaikykime gyvą tikrai krikščioniškąjį dvasingumą“, – ragino popiežius. Jis taip pat prašė puoselėti autentišką liaudies pamaldumą, ypatingai tose vietose, kurias Dievas ypatingai palaimino, kad jis, ypač šiais Jubiliejaus metais, skatintų atsinaujinimą ir atsivertimą. „Tegul užtaria mus Švenčiausioji Mergelė Marija, mūsų viltis, ir visada tenukreipia mus į Jėzų, nukryžiuotąjį Viešpatį. Jis yra visų Gelbėtojas.“
Mišių pabaigoje prie į Šv. Petro aikštę iš Portugalijos atvežtos Fatimos Švč. M. Marijos statulos popiežius Leonas XIV paaukojo žmoniją Švenčiausiajai Marijos Širdžiai.
