Popiežius Leonas XIV Devintinių sekmadienio vidudienio maldos proga pakvietė su juo sekmadienio pavakare dalyvauti iškilmės Mišiose prie Romos katedros ir po jų dalyvauti eucharistinėje procesijoje iki Švč. M. Marijos Didžiosios bazilikos, prie kurios suteiks Švenčiausiojo Sakramento palaiminimą.
Prašysime, kad Viešpats palaimintų mūsų namus, mūsų šeimas ir visą žmoniją, sakė popiežius palinkėdamas, kad ši šventė, taptų šviesos ženklu mūsų įsipareigojimo kasdien, pradedant nuo Altoriaus ir Tabernakulio, dalytis ir meilės dvasia būti vieni kitiems bendrystės ir taikos pasiuntiniais.
Popiežius pažymėjo, kad Mišių Evangelijos pasakojimas apie duonos ir žuvies padauginimo stebuklą yra ženklas, kad Dievo dovanos, net pačios mažiausios, daugėja pagal tai, kiek jomis dalijamės.
Leonas XIV paragino pagalvoti apie tai, kaip smagu matyti, kokį džiaugsmą dovanojama dovana, kad ir maža, pagal galimybes, sukelia tam, kas ją gauna. Kaip džiaugiamės, kai pajuntame, kad ši dovana, kad ir paprasta, mus dar labiau suvienija su tais, kuriuos mylime. Tas pats įvyksta tarp mūsų ir Dievo Eucharistijoje. Viešpats priima, pašventina ir palaimina duoną ir vyną, kuriuos padedame ant Altoriaus kartu su mūsų gyvenimo auka ir juos perkeičia į Kristaus Kūną ir Kraują – meilės auką už pasaulio išgelbėjimą.
Dievas susivienija su mumis džiaugsmingai priimdamas tą, ką atnešame ir pakviečia vienytis su Juo su tokiu pat džiaugsmu priimant ir dalijantis jo meilės dovana. Tokiu būdu, anot Šv. Augustino, kaip iš sukauptų kartu kviečių grūdų suformuojama viena duona, taip meilės santarvėje susiformuoja vienas Kristaus kūnas (žr. Homilijos 229/A, 2).
Po palaiminimo popiežius Leonas sakė, ypač laimina visus, kurie šį sekmadienį veiksmingai dalyvauja Devintinių šventėje su giesmėmis, muzika, gėlėmis ir rankdarbiais, o ypač su malda ir procesijomis.
Tegul diplomatija nutildo ginklus!
Popiežius Leonas XIV taip pat išsakė ypatingą susirūpinimą dėl nerimą keliančių žinių iš Artimųjų Rytų regiono, ypač iš Irano, karštai ragino tarptautinę bendruomenę ir diplomatiją sustabdyti karo veiksmus.
Pasak popiežiaus Leono, dramatiško scenarijaus, kuris apima Izraelį ir Palestiną, kontekste yra pavojus užmiršti kasdienes kančias, patiriamas Gazos ruožo ir kitų teritorijų gyventojų, kuriems reikia vis skubiau suteikti humanitarinę pagalbą.
Šiandien žmonija labiau nei bet kada šaukiasi taikos. Tai šauksmas, prašantis atsakomybės ir išminties ir jo negali nustelbti ginklų žvangesys ir konfliktus kurstanti retorika. Kiekvieno tarptautinės bendruomenės nario moralinė atsakomybė sustabdyti karo tragediją tol, kol ji nevirto nepataisoma bedugne, pažymėjo popiežius Leonas XIV ir pridūrė, kad nėra „tolimų konfliktų“, kai kyla pavojus žmogaus orumui.
Karas neišsprendžia problemų, priešingai– jas sustiprina ir sukuria gilias žaizdas tautų istorijoje, kurioms išgydyti prireikia kartų. Leonas XIV pažymėjo, kad jokia ginkluota pergalė negali kompensuoti motinų skausmo, vaikų baimės, pavogtos ateities. Tegul diplomatija nutildo ginklus! Tegu tautos savo ateitį kuria taikos darbais, o ne smurtu ir kruvinais konfliktais!
