Pirmadienio, rugpjūčio 25 d., rytą popiežius Leonas XIV susitiko su beveik keturiais šimtais ministrantų – Mišių patarnautojų – iš Prancūzijos. Prieš šį susitikimą privačioje audiencijoje popiežius priėmė kartu atvykusį Paryžiaus arkivyskupą Laurent’ą Ulrichą.
Sveikindamas per Mišias patarnaujančius paauglius, popiežius visų pirma kalbėjo apie kontekstą, kuriame vyksta jų piligrimystė į Romą. „Šie metai yra ypatingi, – sakė jiems Leonas XIV. – Tai Šventieji metai, kurie švenčiami tik kartą per 25 metus. Per juos Viešpats Jėzus mums suteikia išskirtinių galimybių. Kai atvykę į Romą žengiame pro Šventąsias duris, jis padeda mums atsiversti, tai yra atsigręžti į jį, stiprinti tikėjimą ir augti jo mylimiems, tapti geresniais, kad mūsų gyvenimas būtų gražus ir geras jo akyse, siekiant amžinojo gyvenimo. Taigi tai yra didžiulė dangaus dovana, kad jūs galėjote čia atvykti šiais metais“, – sakė popiežius ir ragino ministrantus labai intensyviai išgyventi visą piligrimystę, rimtai dalyvauti visuose jos renginiuose.
Tačiau svarbiausia, pridūrė Leonas XIV, visus piligrimystės momentus priimti kaip progas savo širdyje kalbėtis su Jėzumi. „Jo vienintelis troškimas yra tapti jūsų gyvenimo dalimi. Jis nori suteikti vidinės šviesos jūsų gyvenimui, nori tapti jūsų geriausiu, ištikimiausiu draugu. Su Jėzumi gyvenimas tampa gražus ir laimingas.“
Prancūzams jaunuoliams sakytoje kalboje popiežius taip pat paaiškino, kodėl šie krikščionybės jubiliejaus metai vadinami Vilties metais. „Jūs tikriausiai jaučiate, kaip mums reikia vilties. Jaučiate, kad pasaulis eina bloga linkme, kad jis susiduria su vis rimtesniais ir vis didesnį nerimą keliančiais iššūkiais, – sakė Leonas XIV. – Kas gi ateis mums į pagalbą? Kas pasigailės mūsų? Kas gali mus išgelbėti? Išgelbėti ne tik nuo kančios, mūsų ribotumo ir klaidų, bet ir nuo pačios mirties? Atsakymas aiškus, jis skamba per visą pastarųjų dviejų tūkstančių metų istoriją: tik Jėzus ateina mus išgelbėti. Niekas kitas, nes tik jis turi galią tai padaryti – jis yra pats Visagalis Dievas, kuris mus myli.“
Popiežius linkėjo Prancūzijos parapijose per Mišias patarnaujantiems vaikams ir jaunuoliams per piligrimystę Romoje dar labiau pasiryžti mylėti Jėzų ir juo sekti, apsiginkluoti viltimi, kurios taip reikia einant gyvenimo keliu, atsiveriančiu prieš kiekvieną jauną žmogų. Popiežius sakė, kad mes turime tvirtą ir nenuneigiamą įrodymą, jog Jėzus mus myli ir gelbsti – jis paaukojo savo gyvybę už mus. Dievo meilė mums yra stipresnė už mirtį. Jis atėjo pas mus, nusižemino, tapo panašus į žmogų ir paaukojo save ant kryžiaus – tai svarbiausias įvykis pasaulio istorijoje. „Ko turėtume bijoti, jei pats Dievas mus myli iki tokio laipsnio?!“ – klausė Leonas XIV. Šlovingai prisikėlęs Jėzus gyvena pas Tėvą, rūpinasi mumis ir dalijasi savo amžinuoju gyvenimu. Bažnyčia iš kartos į kartą saugo ir puoselėja Viešpaties Mirties ir Prisikėlimo atminimą kaip brangiausią lobį. Tai Eucharistija, kuriai ministrantai tarnauja.
„Eucharistija yra Bažnyčios lobis, visų lobių lobis, – sakė popiežius. – Nuo pat pirmosios dienos ir per amžius Bažnyčia švenčia Mišias atsimindama, ką Viešpats dėl mūsų padarė. Kunigo rankose ir jo tariamais žodžiais „Tai yra mano Kūnas, tai yra mano Kraujas“ Jėzus vėl aukoja savo gyvybę ant altoriaus, pralieja savo kraują už mus.“
„Brangūs ministrantai, – tęsė Leonas XIV, – Mišių šventimas mus gelbsti! Gelbsti pasaulį šiandien! Tai svarbiausias įvykis kiekvieno krikščionio ir Bažnyčios gyvenime, nes tai susitikimas, kuriame Dievas vėl ir vėl mums dovanoja save iš meilės. Krikščionis dalyvauja Mišiose ne iš pareigos, bet todėl, kad jam to absoliučiai reikia; jam būtinai reikia gyvenimo, kurį Dievas dovanoja nieko neprašydamas mainais.“
Mišios yra tuo pat metu rimtas ir iškilmingas momentas. „Tegul jūsų elgesys, tyla, tarnystės orumas, liturgijos grožis, tvarka ir gestų didybė padeda visiems tikintiesiems kuo geriau išgyventi Šventojo Slėpinio didybę.“
Popiežius priminė, kad per Mišias patarnaujančius jaunuolius Jėzus dažnai pašaukia jam tarnauti pasirenkant kunigystės kelią. „Kreipiuosi į jus, entuziastingų ir dosnių jaunuolių sąžines, ir noriu pasakyti tai, ko negalime nutylėti, – sakė popiežius. – Nors tai gali jus šiek tiek trikdyti, tačiau reikia aiškiai pasakyti, kad kunigų trūkumas Prancūzijoje, kunigų trūkumas pasaulyje yra didelė nelaimė! Tai didelė nelaimė Bažnyčiai.“
Popiežius linkėjo ministrantams sekmadienį po sekmadienio vis aiškiau suprasti kunigystės pašaukimo grožį. „Koks nuostabus yra kunigo gyvenimas! Kiekvieną dieną jis ypatingu būdu susitinka su Jėzumi ir dovanoja jį pasauliui!“
Galiausiai Leonas XIV dėkojo ministrantams iš Prancūzijos už apsilankymą. Pasak jo, vis didėjantis ministrantų skaičius yra didelis paguodos šaltinis ir vilties ženklas. „Drąsiai tęskite savo veiklą ir liudykite aplinkiniams pasididžiavimą bei džiaugsmą, kurį jums teikia tarnavimas per Mišias“, – linkėjo popiežius.
