Leonas XIV trečiadienio bendrojoje audiencijoje tęsė ciklą katechezių apie Jėzų Kristų – mūsų viltį. Katechezėse Romos vyskupas Leonas pasakoja apie Jėzaus gyvenimą pagal jo palyginimus ir gyvenimo epizodus. Popiežius šį kartą aptarė Jėzaus susitikimą Jeriche su aklu elgeta Bartimiejumi, apie tai kaip jis šaukėsi Jėzaus ir kaip buvo išgydytas.
Patikinęs, kad šį kartą nori atkreipti dėmesį į esminį Jėzaus gyvenimo aspektą – į jo įvykdytus gydymus – popiežius Leonas visų pirma pasiūlė pristatyti Kristaus Širdžiai skaudžiausią ir pažeidžiamiausią gyvenimo dalį, kartu ir visas mūsų gyvenimo vietas, iš kurių nesugebame išeiti, jaučiamės įstrigę. Su pasitikėjimu prašykime Viešpaties, kad jis išgirstų mūsų šauksmą ir kad mus išgydytų! – ragino popiežius.
Pasak Leono, pagrindinis šio Evangelijos pasakojimo veikėjas Bartimiejus mums padeda suprasti, kad niekuomet neturėtume atsisakyti vilties, net tada, kai jaučiamės pražuvę. Bartimiejus buvo aklas elgeta, su kuriuo Jėzus susitiko Jericho mieste pakeliui į Jeruzalę. Jo vardo reikšmė: „Timiejaus sūnus“. Kita vertus, jis taip pat galėjo reikšti „garbės“ arba „žavesio sūnus“. Šv. Augustinas pakomentavo viename tekste, kad tai yra visiškai priešinga būklei, į kurią buvo papuolęs aklas elgeta Bartimiejus.
Beje, priešingai nei paskui Jėzų einančiųjų žmonių judėjimas, Bartimiejus niekur neina. Jis sėdi prie kelio ir jam reikia, kad kas nors jį pastatytų ant kojų ir padėtų jam vėl eiti.
Ką galime daryti kai papuolame į padėtį, kuri atrodo kaip be išeities? Bartimiejus mus moko kliautis turimais ištekliais, priklausančiais prie mūsų gyvenimo. Jis yra elgeta, moka prašyti išmaldos, dar daugiau, jis gali šaukti! Jei tiktai ko nors trokšti, imiesi visko, kad pasiektum, net kai kiti bara, žemina, ragina pamiršti. Jei tikrai to nori, toliau šauk! – pažymėjo popiežius Leonas.
Evangelija pasakoja, kad Jericho neregys Bartimiejus, išgirdęs, jog čia Jėzus Nazarėnas, pradėjo garsiai šaukti: „Dovydo Sūnau, Jėzau, pasigailėk manęs!“ (žr. Mk 10, 47). Popiežius priminė, kad šis Bartimiejaus šauksmas yra tapęs plačiai žinoma malda, paplitusi ypač Bažnyčios rytų tradicijoje, tačiau ir mes galime ją naudoti: „Viešpatie Jėzau Kristau, gyvojo Dievo Sūnau, pasigailėk manęs!“.
Bartimiejus aklas, bet, kaip nebūtų keista, jis mato geriau už kitus ir atpažįsta Jėzų! Jam šaukia, Jėzus sustoja ir jį pašaukia, nes nėra šauksmo, kurio Dievas neišklauso, net tada, kai mes nesuvokiame, kad kreipiamės į jį, patikino Leonas prisiminęs Išėjimo knygos epizodą apie izraeliečių šauksmą, iš vergijos pakilusį iki Dievo (žr. Iš 2).
Jėzus ne iš karto nueina pas Bartimiejų, bet tokiu būdu atgaivina jo gyvenimą, verčia atsistoti, kliaunasi jo galimybe eiti. Jis gali atsistoti, gali pakilti iš savo situacijos mirties taško, tačiau, kad tai padarytų, – tęsė Leonas, jis turi atlikti labai reikšminga gestą: turi nusimesti savo apsiaustą! (žr. Mk 10, 50).
Elgetai apsiaustas yra viskas! Užtikrina saugumą, yra namai, apsauga. Tačiau tai, kas labai dažnai mus sustabdo yra mūsų tariamas saugumas, tai, kuo apsivelkame, kad mus apsaugotų, bet kliudo eiti. Kad nueitų pas Jėzų ir būtų išgydytas Bartimiejus turi atidengti jam visą savo pažeidžiamumą. Tai pamatinis momentas bet kokiame išgydymo kelyje, – patikino popiežius ir tęsė:
Jėzus paklausė aklojo elgetos ko nori, kad jam padarytų. Neregio atsakymas reikšmingas: jis atsakė veiksmažodžiu, galinčiu reikšti tiek „kad vėl matyčiau“, tiek „kad pakelčiau žvilgsnį“. Mat Bartimiejus, pažymėjo popiežius, nori ne tik vėl matyti – jis taip pat trokšta atrasti savo orumą! Tai kas gelbsti Bartimiejų ir kiekvieną iš mūsų, yra tikėjimas. Jėzus mus išgydo, kad vėl taptume laisvi. Jis nurodė Bartimiejui ne sekti juo, bet eiti savo gyvenimo keliu. Tačiau Evangelijos pasakojimas užbaigiamas nurodymu, kad Bartimiejus vis dėlto nusekė paskui Jėzų. Jis laisva valia pasirinko sekti tą, kuris yra Kelias.
Brangūs broliai, seserys, su pasitikėjimu atneškime Jėzui savo negalias, kaip ir mūsų artimųjų; atneškime jam visų pasiklydusių ir nerandančių išeities skausmą. Šaukime ir už juos, būkime tikri žinodami, kad Viešpats mus išgirs ir sustos.
