REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Popiežius Leonas XIV: Dievas pasirodo ten, kur žmonija patiria neteisybę, baimę, vienatvę

ŠaltinisVATICAN NEWS

Nors ir sukrėsta, Jėzaus širdis gerai žino, kad gyvybės praradimas iš meilės yra ne nesėkmė, bet virsta slėpiningu vaisingumu, rugpjūčio 27 dienos bendrosios audiencijos metu pažymėjo popiežius Leonas XIV, tęsdamas katechezių ciklą apie paskutiniąsias Jėzaus gyvenimo ir misijos dienas bei valandas.

Šventasis Tėvas bendrosios audiencijos dalyvius pakvietė kartu su juo stabtelėti ir įsižiūrėti į Jėzaus suėmimo sceną Alyvų sode. Evangelisto Jono pasakojime (žr. Jn 17) matome laisvą žmogų, kuris žengia pirmyn, nesistengdamas pasprukti, neslėpdamas veido, švytinčio meilės šviesa. „Jėzus, žinodamas visa, kas jo laukia, išėjo į priekį ir paklausė: „Ko ieškote?““, – aprašo sceną evangelistas.

Jėzus žino, tačiau nusprendžia nesitraukti. Jis pasiduoda. Ne iš silpnumo, bet iš meilės. Meilės, kuri yra tokia didelė ir brandi, kad nebijo atmetimo. Jėzus nėra suimamas: jis leidžiasi suimamas. Jis yra ne auka, o tas, kuris save dovanoja. Šiame veiksme įkūnijama išgelbėjimo viltis mūsų žmogiškumui: žinojimas, kad net ir tamsiausią valandą galima išlikti laisvam mylėti iki galo.

Jėzus atsako „Tai aš“, kareiviai parkrenta ant žemės. Tai paslaptingas akcentas. Šis posakis bibliniame apreiškime primena patį Dievo vardą: „Aš Esu“. Jėzus apreiškia, kad Dievas pasirodo ten, kur žmonija patiria neteisybę, baimę, vienatvę. Būtent ten tikroji šviesa yra pasirengusi šviesti be baimės, kad ją užgoš nusileidžianti tamsa.

Nakties gilumoje, kai viskas, rodos, žlunga, Jėzus parodo, kad krikščioniška viltis yra ne pabėgimas, bet apsisprendimas. Ši nuostata yra gilios maldos, kurioje Dievo prašoma ne išgelbėti nuo kančios, bet suteikti jėgų ištverti meilėje, vaisius, suprantant, kad niekas negali atimti gyvenimo, laisvai dovanojamo iš meilės.

„Jei manęs ieškote, tai leiskite šitiems pasišalinti“, – ištaria Jėzus. Jis nesiekia išsigelbėti, bet trokšta, kad jo draugai liktų laisvi. Tai dar kartą patvirtina, kad jo auka yra tikras meilės veiksmas. Jėzus leidžiasi suimamas, kad jo mokiniai liktų laisvi. 

Jėzus parodo, kad krikščioniška viltis yra ne pabėgimas, bet apsisprendimas.

Kiekvieną savo gyvenimo dieną Jėzus išgyveno kaip pasirengimą šiai dramatiškai ir didingai akimirkai. Kai ji ateina, jis turi stiprybės neieškoti būdų pabėgti. Jo širdis gerai žino, kad prarasti gyvybę iš meilės yra ne nesėkmė, bet būdas būti vaisingam. Kaip kviečio grūdas, kuris kritęs į žemę nelieka bergždžias, bet apmiršta ir duoda vaisių.

Ir Jėzus yra sukrėstas, matydamas kelią, kuris, rodos, veda tik į mirtį ir visa ko pabaigą. Tačiau jis taip pat yra įsitikinęs, kad iš meilės prarastas gyvenimas galiausiai vėl atgaunamas. Tai ir yra tikroji viltis: ne skausmo vengimas, bet tikėjimas, kad net ir neteisingiausioje kančioje slypi naujo gyvenimo daigas.

O mes? Kiek kartų gynėme savo gyvenimą, savo planus, savo saugumą, nesuvokdami, kad taip elgdamiesi liekame bergždi. Evangelijos logika yra kitokia: tik tai, kas yra dovanojama, sužydi, tik neatlygintina meilė gali sugrąžinti pasitikėjimą net ten, kur viskas atrodo prarasta.

Evangelija pagal Morkų pasakoja apie jaunuolį, kuris sekė paskui suimtą Jėzų, o po to pabėgo nuogas (žr. Mk 14, 51–52). Tai mįslinga, bet įsimintina scena. Mes taip pat, mėgindami eiti paskui Jėzų, patiriame akimirkų, kai esame netikėtai užklumpami ir nuo mūsų nuplėšiama visa, kas teikė saugumą ar tikrumą. Tai yra sunkiausi momentai, kai esame gundomi palikti Evangelijos kelią, nes meilė atrodo neįmanoma. Tačiau būtent tas pats jaunuolis Evangelijos pabaigoje moterims paskelbia prisikėlimą, jau nebe nuogas, bet apsirengęs baltu rūbu.

Tokia yra mūsų tikėjimo viltis: mūsų nuodėmės ir dvejonės netrukdo Dievui mums atleisti ir grąžinti norą vėl eiti paskui jį, kad darsyk sugebėtume dovanoti gyvenimą kitiems. 

„Brangūs broliai ir seserys, mokykimės ir mes atiduoti save gerajai Tėvo valiai, kad mūsų gyvenimas taptų atsaku į iš jo gautą gėrį. Gyvenime nebūtina viską kontroliuoti. Pakanka kasdien laisvai rinktis mylėti. Tai yra tikroji viltis: žinoti, kad netgi išmėginimų tamsoje Dievo meilė mus palaiko ir brandina mumyse amžinojo gyvenimo vaisius“, – užbaigdamas trečiadienio katechezę sakė popiežius Leonas XIV.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte