Birželio 7 dieną popiežius Leonas XIV priėmė virš dviejų šimtų tarptautinės ir ekumeninės konferencijos, Nikėjos susirinkimo 1700 metų sukakties proga surengtos popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete Romoje, dalyvių. „Nikėjos Susirinkimas yra ne tik praeities įvykis, bet ir kompasas, kuris ir toliau turi mus vesti į visišką regimą visų krikščionių vienybę“, – pažymėjo popiežius.
Kaip žinia, 325 metais dabartinės Turkijos teritorijoje vykęs vyskupų iš viso krikščioniško pasaulio susirinkimas, sukviestas imperatoriaus Konstantino, sprendė pirmąsias dideles krikščioniškos doktrinos kontraversijas ir suformulavo pirmąjį visuotinį tikėjimo išpažinimą – Credo – kurį, kiek papildytą ir išplėstą 381 metų Konstantinopolio susirinkime, kartojame per kiekvienas Mišias.
„Pirmasis visuotinis Susirinkimas yra pamatas bendrai kelionei, į kurią katalikai ir ortodoksai kartu leidosi po Vatikano II Susirinkimo. Rytų Bažnyčioms, kurios mini Susirinkimą savo liturginiame kalendoriuje, Nikėjos susirinkimas nėra vienas iš ar pirmasis iš eilės susirinkimas, bet Susirinkimas par excellence, paskelbęs krikščionių tikėjimo taisyklę, „318 Tėvų“ tikėjimo išpažinimą“, – sakė popiežius Leonas, kuris prieš tai pasveikino įvairių ortodoksų ir Rytų Bažnyčių narius, dalyvavusius konferencijoje. Pastaroji surengta bendromis Šv. Tomo Akviniečio universiteto Romoje Ekumeninio instituto ir Tarptautinės teologinės ortodoksų draugijos jėgomis.
Popiežius Leonas XIV trumpai paminėjo tris akcentus, kurie buvo nagrinėti ir tarptautinės ekumeninės konferencijos metu. Visų pirma tai, kad visų krikščionių priimtas Nikėjos tikėjimo išpažinimas yra juos siejantis veiksnys, kuris kiekybiškai ir kokybiškai daug stipresnis už tai, kas juos skiria, kaip pažymėta katalikiškos Tarptautinės teologijos komisijos dokumente apie Nikėjos susirinkimą. Kartu tikime į Triasmenį Dievą, Kristų – tikrą Dievą ir tikrą žmogų bei išganymą per jį, kaip skaitome Šventajame Rašte, vedami Šventosios Dvasios.
„Esu įsitikinęs, kad atsigręžę į Nikėjos Susirinkimą ir kartu semdamiesi iš šio bendro šaltinio, galėsime kitoje šviesoje pamatyti mus vis dar skiriančius dalykus. Per teologinį dialogą ir su Dievo pagalba geriau suprasime mus vienijantį slėpinį. Drauge švęsdami šį Nikėjos tikėjimą ir drauge jį skelbdami žengsime į priekį, kad tarp mūsų būtų atkurta visiška bendrystė“, – kalbėjo Leonas.
Esu įsitikinęs, kad atsigręžę į Nikėjos Susirinkimą ir kartu semdamiesi iš šio bendro šaltinio, galėsime kitoje šviesoje pamatyti mus vis dar skiriančius dalykus.
Antras akcentas – sinodiškumas. Nikėjos susirinkimas taip pat nustatė, kad visuotiniai teologiniai ir kanoniniai klausimai turi būti sprendžiami sinodiniu keliu. Rytų ir Vakarų Bažnyčių, bažnytinių bendruomenių broliškų delegatų indėlis į neseniai Vatikane vykusį Sinodą apie sinodiškumą buvo vertinga paskata giliau apmąstyti jo prigimtį ir praktiką. Sinodo baigiamajame dokumente pabrėžta, kad ekumeninis dialogas svarbus sinodiškumui Katalikų Bažnyčioje.
„Viliuosi, kad pasirengimas Nikėjos Susirinkimo 1700-osioms metinėms ir bendras jų minėjimas bus Apvaizdos dovanota proga pagilinti ir išpažinti mūsų tikėjimą Kristumi ir praktikuoti sinodiškumą tarp visų tradicijų krikščionių“, – sakė popiežius.
Trečiasis akcentas – bendra Velykų data, kurią norėta nustatyti jau Nikėjos susirinkime, kaip regimos vienybės ženklą. Deja, dėl skirtingų kalendorių krikščionys Velykas švenčia atskirai, o tai kelia sunkumų šeimoms ir bendruomenėms, silpnina jų liudijimą.
„Šiais metais, kai visi krikščionys Velykas šventė tą pačią dieną, norėčiau dar kartą patvirtinti Katalikų Bažnyčios pasirengimą siekti ekumeninio sprendimo, kuris padėtų bendrai švęsti Viešpaties Prisikėlimą“, – sakė Leonas XIV. Audienciją, vykusią dieną prieš Sekmines, jis užbaigė malda į Šventąją Dvasią, vienybės dovanotoją.
