Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas: savižudybė su medikų pagalba – galima

ŠaltinisCNA

Italijos arkivyskupas Vincenzo Paglia (Vinčenzo Palja), Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas, pasisako už įteisintą savižudybę su medicinine pagalba, įvardindamas ją kaip galimą, nepaisant aiškaus Katalikų Bažnyčios mokymo, draudžiančio tai daryti. Apie tai praneša CNA.

„Asmeniškai aš nepraktikuočiau savižudybės su pagalba, tačiau suprantu, kad teisinis tarpininkavimas gali būti didžiausias bendrasis gėris, konkrečiai įmanomas esamomis sąlygomis”, – sakė V. Paglia balandžio 19 d. kalboje per Tarptautinį žurnalistikos festivalį Perudžoje, Italijoje.

Italų arkivyskupo pastabos – dalis pranešimo, kuriame buvo rodomas dokumentinis filmas apie italą, išvykusį į Šveicariją numirti pagal savižudybės programą.

Italijos naujienų portalas „Il Riformista” šeštadienį paskelbė italų arkivyskupo kalbos tekstą.

Pasak Katalikų Bažnyčios katekizmo, „Tyčinė eutanazija, kad ir kokie būtų jos motyvai ar priemonės, yra nužudymas. Ji visiškai nesuderinama su žmogaus kilnumu ir pagarba gyvajam Dievui, žmogaus Kūrėjui.” (KBK 2324).

Visai neseniai, 2020 m., Vatikano Tikėjimo mokymo kongregacija šį mokymą patvirtino savo laiške Samaritanus bonus „Dėl asmenų, esančių kritinėje ir terminalinėje gyvenimo fazėje, priežiūros”, kurį patvirtino popiežius Pranciškus.

„Nepažeidžiama gyvybės vertė yra esminis prigimtinės moralės teisės principas ir esminis teisinės tvarkos pagrindas, – teigiama laiške. – Negalime tiesiogiai pasirinkti atimti kito žmogaus gyvybės, net jei jis to prašo.”

Anksčiau šiais metais per vasario 9 d. bendrąją audienciją popiežius Pranciškus sakė, kad mirštantiesiems reikia paliatyviosios pagalbos, o ne eutanazijos ar savižudybės su pagalba: „Turime lydėti žmones mirties link, bet ne provokuoti mirtį ar padėti nusižudyti.”

Balandžio 19 d. arkivyskupas V. Paglia pabrėžė, kad Bažnyčia nėra „tiesos piliulių dalintoja”, kai kalbama apie bendravimą su pliuralistine visuomene sudėtingiausiais šių dienų moralės klausimais.

„Teologinė mintis vystosi istorijoje, dialoge su Magisteriumu ir Dievo tautos patirtimi (sensus fidei fidelium), abipusio praturtinimo dinamikoje”, – sakė V. Paglia. Jis atkreipė dėmesį į 2018 m. popiežiaus Pranciškaus sprendimą peržiūrėti Katalikų Bažnyčios katekizmą, kuriame teigiama, kad mirties bausmė yra nepriimtina.

„Krikščionių indėlis yra įnešamas skirtingose kultūrose, nei daugiau – tarsi jie turėtų a priori duotą tiesą – nei mažiau, tarsi tikintieji būtų garbingos nuomonės reiškėjai, bet atsiskyrę nuo istorijos”, – tęsė V. Paglia.

„Tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų yra abipusio mokymosi santykis, – sakė jis. – Todėl mes, tikintieji, užduodame tuos pačius klausimus, kurie rūpi visiems, žinodami, kad gyvename pliuralistinėje demokratinėje visuomenėje. Šiuo atveju, kalbėdami apie (žemiškojo) gyvenimo pabaigą, mes visi susiduriame su bendru klausimu: kaip galime (kartu) rasti geriausią būdą išreikšti gėrį (etinė plotmė) ir teisingumą (teisinė plotmė) kiekvienam asmeniui ir visuomenei?”

V. Paglia kritikavo kai kurių šalių įstatymų, leidžiančių priverstinę eutanaziją, plėtrą. Kartu jis teigė, kad negalima atmesti galimybės, jog legalizuota savižudybė su pagalba „yra įmanoma mūsų visuomenėje”, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos, išdėstytos 2019 m. Italijos Konstitucinio Teismo sprendime.

Konkrečiai, cituodamas šio teismo nurodymus, jis sakė, kad „asmuo turi būti ,palaikomas gyvybės palaikymo priemonėmis, jeigu kenčia nuo negrįžtamos patologijos, fizinių ar psichologinių kančių, kurias jis laiko netoleruotinomis, šaltinio, tačiau turi būti visiškai pajėgus priimti laisvus ir sąmoningus sprendimus”. Jis pažymėjo, kad Italijos Atstovų rūmai jau pritarė tokiam teisės aktui, bet ne Senatas.

Tai ne pirmas kartas, kai V. Paglia pastabos dėl savižudybės su pagalba sukėlė diskusijas. 2019 m. atsakydamas į klausimą apie savižudybę su pagalba ir tai, ar katalikas arba katalikų kunigas gali dalyvauti žmogui mirštant dėl savižudybės su pagalba, V. Paglia nedidelei žurnalistų grupei sakė, kad jis mielai būtų šalia tokio žmogaus, nes „Viešpats niekada nieko nepalieka”.

„Šia prasme lydėti, laikyti už rankos mirštantį žmogų, manau, yra didelė pareiga, kurią turėtų skatinti kiekvienas tikintysis”, – tuomet sakė jis ir pridūrė, kad tikintieji taip pat turėtų sudaryti priešpriešą pagalbinės savižudybės kultūrai.

Neseniai, 2022 m. rugpjūtį, V. Paglia buvo aštriai kritikuojamas abortų priešininkų už tai, kad viename Italijos televizijos interviu 194 įstatymą – 1978 m. įstatymą, įteisinantį abortus Italijoje – pavadino „visuomenės ramsčiu”. Vėliau paskelbtame pareiškime Popiežiškoji gyvybės akademija teigė, kad komentaras buvo ištrauktas iš konteksto.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

9 KOMENTARAI

  1. vienintelis atvejis, kada galima medikų pagalba, tai terminalinė būklė, kai organizmo funkcijas palaiko aparatai, o be jų žmogus mirtų. Tada, atjungus aparatus, žmogus miršta, kaip būtų miręs anksčiau, jei ne aparatų palaikymas. Pvz.: smegenys mirusios, bet daromas priverstinis kvėpavimas. Gydytojai gana tiksliai gali nustatyti ligonio būklę ir perspektyvas.
    Visais kitais atvejais, net ir ligoninėje (medikamentų pagalba) eutanazija yra nusikaltimas.
    Bent taip buvo ir iki šiol. Kam tas naujas”mokymas”? Ar tik Vatikanas nepasiduoda pasaulio įtakai?

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte