Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro (NBER, JAV) tyrimas atskleidė, kad po Vatikano II susirinkimo (1962–1965) katalikiškose šalyse Mišių lankomumas mažėjo gerokai sparčiau nei protestantiškose.
Liepos 21 d. paskelbtame darbo dokumente „Looking Backward: Long-term Religious Service Attendance in 66 Countries“ analizuojami duomenys iš 66 valstybių ir 1 900 religinių apklausų.
Rezultatai parodė, kad nuo 1965 m. iki 2010-ųjų katalikų šalyse Mišių lankymas kas dešimtmetį vidutiniškai smuko 4 proc. daugiau nei protestantiškose, o bendras skirtumas išaugo iki 20 proc. punktų.
„Prieš Vatikano II katalikiškos ir nekatalikiškos šalys elgėsi labai panašiai. Lūžis įvyko iškart po Susirinkimo“, – komentavo vienas tyrimo autorių, Harvardo ekonomikos profesorius Robertas Barro.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad nuosmukio negalima paaiškinti vien bendromis sekuliarizacijos tendencijomis. Jis būdingas būtent katalikiškoms bendruomenėms, kurias tiesiogiai palietė Susirinkimo reformos.
Ekonomistė Rachel McCleary teigia, kad įgyvendinimas turėjo „sekuliarizuojantį poveikį“, susilpninusį Bažnyčios unikalumą. Sociologas kun. Paulas Sullinsas pabrėžė, jog reikia skirti oficialius Susirinkimo dokumentus nuo vėlesnių interpretacijų „Vatikano II dvasia“.
