Birželio 7-ąją Romos Šv. Petro aikštėje susirinko apie 70 tūkst. naujųjų bažnytinių judėjimų, bendruomenių ir asociacijų narių iš viso pasaulio. Kartu su popiežiumi Leonu XIV jie dalyvavo Sekminių vigilijoje – maldos ir bendrystės susitikime, tapusiame reikšminga 2025 m. Bažnyčios Jubiliejaus dalimi.
Nuo ankstaus ryto piligrimai keliavo per Šventąsias duris Šv. Petro bazilikoje, o šeštadienio popietę Šv. Petro aikštėje prasidėjo pagrindinė šventinė programa: tikinčiųjų liudijimai, šlovinimo grupių pasirodymai, bendros maldos. Apie 20 valandą prie jų prisijungė popiežius Leonas XIV, vadovavęs liturginei vigilijos daliai: Dievo žodžio liturgijai, krikšto pažadų atnaujinimui bei sakęs homiliją.
Susitikime dalyvavo atstovai iš tokių judėjimų kaip Neokatechumenų kelias, Fokoliarų, Comunione e Liberazione, Atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje, Katalikų veikimo, Naujųjų horizontų, Šv. Egidijaus bendruomenė, Shalom ir kitų. Dauguma šių judėjimų kilo po Antrojo Vatikano susirinkimo ir, kaip ne kartą pažymėta, tapo gyvu Šventosios Dvasios veikimo ženklu Bažnyčioje.
Vienybės misija – sinodiškai keliaujanti Bažnyčia
Vigilijos homilijoje popiežius Leonas XIV pabrėžė, kad Bažnyčioje nėra daugybės misijų – yra viena misija, kurioje visi dalyvauja skirtingomis charizmomis, bet vienoje Dvasioje. Jis pasidalijo prisiminimu apie savo pirmąjį vakarą kaip popiežius ir sakė, kad žodis „sinodiškumas“ – kelionė drauge – jam tapo kertiniu Bažnyčios tapatybės ženklu. Pasak jo, tik eidami kaip piligrimai, o ne kaip plėšrūnai, galime keisti pasaulį: „Žemė atsigaus, teisingumas įsitvirtins, vargstantieji atgaus džiaugsmą, taika sugrįš.“
Popiežius kvietė bendruomenes išlikti glaudžiai susijusioms su vietinėmis Bažnyčiomis, parapijomis ir jų vyskupais, primindamas, kad Evangelizacija yra ne žmogiškas užkariavimas, bet Dievo malonės veikimas per bendrystę. Tik susivieniję galime atpažinti kelią, kuriuo einame kaip Dievo tauta.
Sekminių šventė: Bažnyčia be sienų
Sekmadienio rytą Šv. Petro aikštėje įvyko iškilmingos Sekminių Mišios, kurioms vadovavo popiežius Leonas XIV. Jose dalyvavo dešimtys tūkstančių tikinčiųjų, atvykusių iš įvairių žemynų. Homilijoje Šventosios Dvasios veikimas buvo pristatytas kaip jėga, keičianti ne tik pasaulį, bet pirmiausia – žmogaus širdį.
Popiežius priminė, kad po Jėzaus mirties apaštalai buvo išsigandę ir užsidarę, tačiau Sekminių dieną jų širdys prisipildė išminties ir drąsos. „Šventoji Dvasia padeda įveikti baimę, gydo žaizdas, suteikia stiprybės ir drąsos eiti ir skelbti Dievo darbus.“
Cituodamas popiežių Benediktą XVI, Leonas XIV priminė, kad Sekminės Bažnyčiai – tai kvietimas būti tuo, kuo ji jau yra: bendruomene be sienų, kurioje nėra užmirštųjų, nei paniekintųjų, tik broliai ir seserys Jėzuje Kristuje. Dvasia pirmiausia griauna vidines sienas: uždarumą, baimes, savanaudiškumą, narcisizmą. Ji keičia mūsų gyvenimo būdą, moko džiaugtis susitikimu, veda į tikrąją meilę.
Taikos Dvasios kvietimas pasauliui
Homilijos pabaigoje popiežius pabrėžė, kad Šventoji Dvasia ne tik perkeičia širdis, bet ir griauna tautas skiriančias sienas. Ji kviečia mus atmesti susiskaldymą, siekti susitaikinimo ir brolybės. „Šiandien, kai mūsų planetą drebina karai, šaukimės meilės ir taikos Dvasios, kad ji atvertų sienas, ištirpdytų neapykantą ir padėtų gyventi kaip vieno Tėvo, kuris yra danguje, vaikai“, – ragino popiežius.
Mišių pabaigoje jis vadovavo sekmadienio vidudienio „Dangaus Karalienės“ maldai ir dėkojo visiems dalyviams, tiek buvusiems Romoje, tiek jungusiems nuotoliniu būdu. „Mergelei Marijai užtariant, melskime Šventąją Dvasią taikos dovanos. Tik taiki širdis gali skleisti taiką šeimoje, visuomenėje, pasaulyje“, – sakė Leonas XIV.
Sekminės Romoje šiais metais tapo ne tik jubiliejine švente, bet ir stipriu Šventosios Dvasios veikimo ženklu, iš naujo patvirtinusiu, kad Bažnyčia gyva, keliaujanti, atvira ir pašaukta skleisti taiką ir brolybę visame pasaulyje.
