Maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli Šiaulių – Rygos geležinkelio linijos, laukuose stovi nelabai didelis, pailgas, per vidury įdubęs kalnas, visas tankiai nustatytas kryžiais, kuriuo žavisi daugelis lietuvių ir šalies svečių. Šiemet 25-erių metų įsteigimo jubiliejų švenčianti Šiaulių vyskupija liepos 30–31 d. kvietė į kasmetinius atlaidus šiame unikaliame kalne, primenančiame visiems ne tik Atpirkėjo kančią bei mirtį, bet ir Jo prisikėlimą bei išaukštinimą.
Pasaulinio garso sakralinėje vietoje tradiciniai Kryžių kalno atlaidai atgaivinti 1997 m. liepą, įkūrus Šiaulių vyskupiją.
Liepos 30 d., šeštadienio, vakarą vyko vigilija Kryžių kalne – Kryžiaus kelias, o liepos 31-oji – atlaidų diena – prasidėjo piligriminiu žygiu nuo Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros į Kryžių kalną. Piligriminiam žygiui vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Šiaulių vyskupijos ganytojas aukojo ir jubiliejines Kryžių kalno šv. Mišias, kuriose dalyvavo apaštalinio nuncijaus – arkivyskupo dr. Petaro Antuno Rajičiaus sekretorius – kun. dr. Da Woonas Cheongas, Lietuvos vyskupai, Šiaulių vyskupijos kunigai, pašvęstojo gyvenimo institutų atstovai, tikintieji iš visos Lietuvos.
Dvasingą pamokslą apie Kryžių kalno istoriją, jo šventumą, žmonių dvasingumą pasakė kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Šv. Mišiose giedojo Šiaulių katedros choras „Džiaugsmas”, vadovaujamas Romualdo Juzukonio, grojo Šiaulių pučiamųjų orkestras, diriguojamas meno vadovo ir dirigento Sigito Vaičiulionio.
Liepos 31 d., sekmadienį, vyko piligriminis žygis nuo Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros į Kryžių kalną. Nuo 14 val. Kryžių kalne vyko Susitaikinimo pamaldos ir buvo klausoma išpažinčių. 15 val. Šv. Mišios buvo aukojamos šv. Kryžių kalne, vietoje, kur lankėsi Jonas Paulius II.
Kryžių kalno šv. Mišios buvo transliuojamos tiesiogiai per nacionalinę televiziją LRT bei Marijos radiją.
Naujas Kryžių kalno istorijos, liudijančios tikėjimo stiprybę, puslapis atverstas įkūrus Šiaulių vyskupiją. Kryžių kalnas tapo tarsi Šiaulių vyskupijos širdimi, pagrindine po Katedros šventove.
Tauragė Švč. Trejybės parapija savo feisbuko paskyroje dalinosi savo įspūdžiais iš atlaidų: „Jau išvykę meldėmės už mūsų kunigus, Marių Venskų, Tadą Šeputį, Sigitą Valauskį), visas grupeles ir visą parapiją. Tą intenciją išsinešėme ir į piligriminį žygį nuo Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros į Kryžių kalną. Prieš iškeliaujant iš katedros išgirdome, kad svarbiausia intencija pirmiausia turi eiti iš meilės Dievui”.
Džiaugiamasi, kad Dievas tądien dovanojo „puikų orą, šaunius bendrakeleivius, maldos laiką”. Kelias piligrimams iš Tauragės neprailgo ir su giesme jie pasiekė Kryžių kalną.
Pamokslo metu buvo iškeltas klausimas „Kas žmogaus gyvenime yra svarbiausia, kas tik rūkų rūkas?” lydėjo piligrimus iki pat namų.
„Ir visko buvo apsčiai, tiek maisto, tiek pasidalinimų. Įdomu klausytis kaip toje pačioje kelionėje kiekvienas išgyveno skirtingas patirtis, Dievo dovanas ir malones. Buvome iš skirtingų maldos grupių ir džiugiausia, kad žvelgiant iš šalies matosi, kokia brangi mums ši bendruomenė ir parapija. Net žygio metu sustojus, kai buvo kviečiama prisistatyti iš kur kas atvyko, mes su dideliu džiaugsmu skelbėm, kad esam iš šios parapijos”, – dalinosi parapija.
„Tai mūsų namai, mūsų broliai ir sesės Kristuje. Ir apaštalas Paulius ragina: ,Broliai, Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu maldauju jus, kad visi vienaip sutartumėte ir pas jus nebūtų susiskaldymų, kad būtumėte vienos dvasios ir vienos minties’ (1 Kor 1, 10). Juk gyventi vienybėj, taikoj ir meilėj yra gera. Pilnam žmogaus išsiskleidimui reikia daugiau. Vykdydami Meilės įsakymą, mes padedam vienas kitam nešti kryžių. Taip ir apaštalas Paulius sako: ,Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą”, – sakoma parapijos pranešime.
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis atnaujino Kryžių kalno atlaidų šventimą.
Kryžių kalnas liudija pagarbą ir ištikimybę kryžiaus aukai, per kurią Kristus išgelbėjo visų laikų ir kartų žmones.
Tauragiškių reklama.labai jaučiasi politika. O kur Telšių vyskupijos, Telšių parapijos žmonės?
pasakius „Piligriminiam žygiui vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis” JE vadovavo tik, kaip visada, iki išeinant iš Šiaulių. Po to, šiemet, vadovavo kun. Arūnas Jankauskis. Kuris pasižymėjo išradingumu, nes Rožančiau kalbėjimą pavertė surogatu. Vietoj gyvo kalbėjimo paleido įrašą per megafoną. Taigi, patingėjo pasikviesti kalbėtojus, bet įrašu pasirūpino iš anksto. Kaži, ką tai galėtų reikšti? Gal tai vienas iš būdų sumažinti dalyvių skaičių? O juk kunigas vadovauja Šiaulių pastoraciniame centre jaunimui.
Feodalai ir ju .. apgailetinas samburelis
Atlaidai buvo tikrai gražūs ir prasmingi. Buvo daug daugiau nei praėjusiais metais žmonių atvykusių iš visos Lietuvos. Gražiai giedojo Katedros choras, gera ir prasminga kardinolo Sigito Tamkevičiaus homilija. Ačiū.
Labai skaldo bažnyčiose. Pasižiūrėkite kas dedasi parapijų namuose, kiek nėra ten meilės ir pagarbos žmogui. Tik smerkimas, už nugaros apkalbos, analizės, interpretacijos. . . O kaip elgesį maldos grupelių panašūs nariai, kai matai jų elgesį, kaip čia pasakius. O giriasi, kad perskaitė sv. Raštą.
Viso to, ką išvardinai ieškok savyje, čia tavo problemos, nes kituose matai savo veidrodinį atspindį. Jeigu kažkas kitame erzina, tai vadinasi jame matai savyje slypinčią ydą, silnybę ar trūkumą. Konkretus pvz. – labai plepus zmogus ir tave jis erzina, tai erzina todėl, kad jis kalba ir tau neduoda pasisakyti, nes tu irgi plepus, todėl ir esi nepatenkintas, jeigu būtum tylus, tai tavęs jo plepėjimas neerzintų.
Tau reikia daugiau su savimi psichologiškai padirbėti ir visa tai, kas kituose erzina, savyje surasti ir išsispręsti pradžioje savo problemas. Akivaizdu, kad tu nemyli savęs, tave tavyje daug kas erzina, o tavo vidus veidrodiškai atsispindi kituose, Pasaulį reikia pradėti keisti nuo savęs, nuo savo vidaus, o ne nuo reikalavimų aplinkiniams. Tuščias žmogus ieško tobulos aplinkos, kad jaustųsi gerai, o Dievo malonės pilnas žmogus jaučiasi gerai bet kur, jeigu aplinka ne kokia, tai jis savo buvimu ją pašventina.
Ir tai nesusiję nei su pinigais, nei su postais, nei su sveikata. Tai susiję tik su tavo vidiniu gyvenimu, malda ir meile Dievui.
Gražus komentaras, bet daug smurto jaučiasi, kad žmogus jaustųsi kaltas ir klijuojama blogio etiketė. Apie pagalbą žmogui nėra net kalbos. Toks jausmas, kad psichiniai ligoniai aplinkui. Aplinka itin duoda daug žmogui, kad jį pakeltų ir dvasiškai pastiprintų. Ar kalta mama, kuriai gimsta neįgalus vaikas? Net vyras atstumia tokią moterį ir dar nusisuka visa giminė, nepripažindama neįgalaus giminaičio. Kiek patyčių tenka patirti mamai ir vaikeliui, jaunuoliui. Ar kaltas bedarbis, kuris neranda darbo, nes neturi ryšių? Valgyti nori, juk ir kunigai nori ir skaniai dar valgyti, ar ne? Ar kaltas žmogus, kuriam diagnozuojamas vėžys? Kiek tenka patirti žmonėms, o jūs kalbate apie savęs atspindį veidrodžio. Kas padeda žmonėms? Ar žmonės gali ateiti į bažnyčią ir ramiai su kunigu pasikalbėti? Tikrai ne, nes turi turėti mažiausiai !!!eur.aukos. kodėl teigiate, kad nesusiję su pinigais ir postais. Tai labai susiję. Mes matome su kuo klebonai bendrauja. Suprantama kas nenori nueiti į prabangų namą ir prabangoje pabūti, pabendrauti, pirtelėje sveikatintis, skanų maistą valgyti? Seniau kunigai buvo autoritetai, nes buvo einama nuolat ir bet kada į pokalbius, sprendžiamos problemos, pasidziaugiama kartu su net vargingais žmonėmis jų menkais pasiekimais ar buitiniais darbais. Dabar to nebeliko jau, o kaltas, kas? Kaip visada tas vargo prispaustas žmogelis.
Labiausiai žmonės plakami bažnyčioje.